Jono ir Vytauto pašnekesys apie draugus, Fluxus, Lietuvą, žmogų be vietos, Sąjūdį ir Niujorką buvo labai nuoširdus ir šiltas. Moderatoriai nelabai ir turėjo ką veikti, nes šios dvi asmenybės tarsi paniro į atsiminimais sutvirtintą dialogą. "Kada mes pirmą kartą susitikom? Hm... kada tai buvo? Kur? Tikriausiai, kad Niujorke.". "Pas kažką, nereklamuojame koncerte". "Taip. Tu tada skambinai fortepijonu Čiurlionį ir tai buvo taip skaidru ir tyra, kad aš neatsiklausęs nufilmavau. O po to manęs visi klausinėjo, kas čia groja, ką groją". "Žinai, norėčiau pergrotį tą įrašą, nes tuomet jį atlikau nelabai tinkamai".
"Aš džiaugiuosi, aš labai labai džiaugiuosi, kad mane aplinkybės privertė palikti Lietuvą. Nes tuomet aš atsiradau Niujorke ir jis iškart tapo mano namais. Ir jis iki šiol yra mano namai. Vieni iš mano namų. Ir nuo tada aš visur randu savo namus, kur tik esu. Šiuo metu - Briuselis mano laikini namai. Aš nesu žmogaus be vietos".
"When you are everywhere, you are nowhere".
"Visai gerai su savimi nešiotis visus savo prisiminimus, tačiau kartais gerai šiuo bei tuo atsikratyti ir įsiurbti kažką visiškai kitokio, save praturtinti. Kartais tai, ką mes nešiojamės, mus tempia žemyn. Ir žinoma, aš viską nešiojuosi su savimi, tai kas esu aš. Tačiau retkarčiais aš esu laimingas, kad buvo dalykų, kuriais galėjau atsikratyti ar kurie buvo iš manęs atimti. Aš buvau įmestas į Niujorką beveik nuogas ir čia staiga aš galėjau įsisavinti naujus dalykus. Tuo metu čia vyko tiek naujų dalykų ir tiek daug kas keitėsi - aš buvau eskstazėje! Aš į save siurbiau beveik viską išeilės. Aš tuo metu bauvau kaip šiukšlių dėžė".
"Kas yra meno istorija? Tai, kas saugoma muziejuose. Tai, kas išliko po fanatikų, diktatorių, karų, potvynių, žemės drebėjimų ir kitų nelaimių. Ir tai, ką verčiame mokytis studentus. Man patinka istorija".
Vieną gabaliuką pašnekesio galite pasižiūrėti paspaudę čia, o kitą - štai čia.
Ojei...kaip čia man į temą. Kaip norėčiau daugiau pasiklausyti to jų pokalbio. Kažkaip , rodos, man tiesiai į dešimtuką.
AtsakytiPanaikinti"When you are everywhere, you are nowhere" - auksas ne žodžiai...
O čia tai platina 'Kartais tai, ką mes nešiojamės, mus tempia žemyn."..
O, klausyk, Rūta, nefilmavo kokia televizija? Bais, norėčiau paklausyti ;)
POkalbis tikrai buvo superinis. Asmenybės irgi.
AtsakytiPanaikintiKažkas filmavo, bet įtariu, kad pats BOZAR'as - įstaiga. Įkelsiu artimiausiu metu savo filmuotus gabaliukus. Nors, žinai, tas jų pašnekesys buvo toks, kad arba įrašai visą, arba nieko. Bet gal patiks pasiklausyti.
Oi, labai lauksiu ;) Dėkui :)
PanaikintiŠtai, Rasa, pora gabaliukų Tau :)
PanaikintiPokalbis bus išverstas ir paskelbtas Lietuvos spaudoje. Pranešim lietuvių bendruomenęi Belgijoje.
PanaikintiKaip įdomu. Aš meką kažkada mačiau, kai Liuksemburge vyko jo trumpametražinių filmų peržiūrą. Tada bežiūrėdama ir atradau Provanso miesteliuką Cassis. Tik pokalbio beveik nebuvo, todėl pamatyti vytauto ir Jono dialogą būtų buvę tikrai įdomu.
AtsakytiPanaikintiNa, bet už tai prieš porą dienų klausiausi iš Amerikės atskraidinto T. Venclovos. Vis šis tas. O ir amžiaus kategorija beveik pataiko į Jono ir Vytauto. :)
Aš šįkart Venclovą praleidau, nes esu jį girdėjus kitur apie VIlnių kalbant. O ir laikas susitikimo su juo buvo toks keistas - viduryje dienos. Bet, aišku, kad apmaudauju. Lygiai taip pat ir dėl to, kad apie "Laiškų Sofijai" peržiūrą sužinojau tos pačios dienos ryte, kai diena jau buvo suplanuota. O atrodo, kad viskas vyksta šalia ir tik nereikia pasiknisti eu2013.blabla :)))
PanaikintiAch taip http://mycosysofa.blogspot.be/2011/03/pasakojimai-nuo-sofos-3-dienos-provanse.html
Apie Venclovą mano įspūdis dvejopas: paskaitos apie Vilnių angliškai skaitymas buvo nuobodžiai monotoniškas (bam bam bam bam bam). Asmenybės žavesys pradėjo skleistis per atsakymus į užduotus klausimus. Va tada man ir pasidarė labai apmaudu, kad jis tą paskaitą skaitė, o ne gyvai kalbėjo ir kitaip bendravo. Na, bet bent jau įdomu buvo pamatyti
PanaikintiLaikas keistas, bet taip jau tos DGT Bibliotekos dienos organizuojamos - darbo metu. Mes, dirbantys, netgi registravomės į jį tarsi į kokius mokymus.
Puikiausiai suprantu, gi ir darbo žmogui reikia kultūros ;) Žinai, mes bedarbiai gi tik ir ieškom progos pabambėti ir pakritikuoti ;))))
PanaikintiMano prisiminimai apie Venclovą irgi panašūs. Matyt, kad todėl ir radau pasiteisinimą neiti ;)
Bet už tai Mekas mane sužavėjo. Tiek minties aiškumas ir paprastumas, tiek humoro jausmas jo - fontastiškas.