Papjauti savo namuose

Šiandien grįždama iš prancūzų, prieš pasukdama į savo gatvę, prie vieno pusrūsinio buto langų pamačiau degančias žvakutes, suguldytas skintas gėles ir pliušinius žaislus. Kaip nemačiau jų eidama ryte? Esu priblokšta savo nepastabumo - tikriausiai iš tolo pamačiusi šūsnį gėlių, nuotraukų ir žaislų nusprendžiau, kad tai... šiukšlės. Nes gi pirmadienis, nes gi po savaitgalio...

Grįžusi namo iškart puoliau internete ieškoti kas nutiko. Pasak belgų spaudos, penktadienį vakare iš darbo grįžęs vyras namuose rado išpjautą šeimą - žmoną ir tris vaikus. Kaip pasakoja pats vyriškis, kai grįžo iš darbo - namuose nedegė šviesa, buvo tamsu ir jis pašaukė savo vaikus. Niekas neatsiliepė. Sunerimęs jis uždegė šviesą ir išvydo ant grindų, kraujo klane, gulintį savo vyriausią sūnų ir žmoną, priešais televizorių - antrąjį sūnų. Negyvą savo jaunėlį vyras rado kitame kambaryje. Visiems buvo perpjautos gerklės.

Belgų spauda spėjo paviešinti, kad vyras kaltina tame pačiame restorane indų plovėju dirbusį jauną (26-28 m.) vyrą iš Bangladešo. Pastarasis gyveno tame pačiame kvartale, žinojo išžudytos šeimos butą ir penktadienį nepasirodė darbe. Motyvas? Sako, kad pavydas darbe... Ir to pakanka tam, kad papjautum 6-8 metų vaikus ir jų motiną?

Perskaitytas trumpas straipsnis mane sukrėtė. Ne tik todėl, kad kažkas įvykdė tokį siaubingą nusikaltimą ir ne tik todėl, kad visiškai kaimynystėje, ir ne tik todėl, kad retkarčiais praeidavau pro tuos gatvėje žaidusius vaikus. Pirmiausia atėjo mintis, kad visą penktadienį dirbau namuose ir nieko negirdėjau - žinoma, nebūčiau galėjus - išskerstos šeimos namas stovi kitoje gatvėje. Ir jų kaimynai nieko negirdėjo. Lygiai taip pat gali negirdėti visų mūsų kaimynai ir mes patys...

Šiandien po pietų policija paskelbė įtariamojo Alam Khorshed paieškas. Ieškomas 29 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, maždaug 1 m 65 cm ūgio vyras iš Bangladešo. Visus žinančius apie šio vyro buvimo vietą ar jį pastebėjusius prašoma apie tai pranešti policijai nemokamu telefonu 0800 30 300 arba el.paštu avisderecherche@police.be

Woman and 3 children found dead
I need to know what happend to my children
Une femme et trois enfants égorgés à Etterbeek
Drama à Etterbeek: le Parquet <irrité> par les déclarations dans la presse

Ką daryti jei Briuselyje Jus apvogė?

Foto iš čia http://www.flickr.com/photos/saigneurdeguerre/5466155982/in/photostream/ 

Ką daryti, jei pastebėjote, kad iš kišenės dingo piniginė su visom banko kortelėm ir asmens dokumentais arba kažkoks niekšas nuo baro kėdės nušvilpė ten kabėjusią rankinę su namų raktais, ta pačia pinigine, telefonu ir dar keliomis mielomis smulkmenomis? Na, galima išvardinti kelis Jums žinomus keiksmažodžius ir tada pult blaškytis ir karštligiškai žvalgytis aplinkui, galima, išvardinus tuos pačius keiksmažodžius, kreiptis pagalbos į kavinės administratorių ir dar galima praleisti momentą su keiksmažodžiais, pasidairyti dėl viso pikto po stalu - ar rankinė, jai vienai suprantamu būdu, neatsidūrė ten, tada kreiptis į kavinės administratorių, kad jis užrašytų jūsų prie staliuko praleistą laiką (jie šitai gali nustatyti pagal pirmo priimto užsakymo laiką). Taip pat dar galima paklausti, ar kavinėje yra įtaisytos stebėjimo kameros - ši informacija gali praversti policijai.

Iš savo vakarykštės patirties galiu pasakyti, kad trečias variantas yra efektyviausias. Taigi, užsirašot tikslų kavinės pavadinimą ir adresą, savo joje praleistą laiką ir drožiat iki artimiausios policijos nuovados (adreso galite pasiteirauti toje pačioje kavinėje). Ten budinčiam policininkui  pasipasakojat apie savo nesėkmę (labai jo nenustebindami, nes Briuselyje per parą įvyksta daugiau kaip tūkstantis smukių vagysčių ir įsilaužimų), užpildot pranešimo apie vagystę formą (ją galite pildyti vietoje, galite - ir namuose, o vėliau atnešti į tą pačią nuovadą). Tada policija išduos antspauduotą pažymos apie pradėtą bylą kopiją bei pažymą ambasadai apie tai, kad Jūsų dokumentai buvo pavogti. Su šia pažyma keliaujate į  ambasadą, kur vėl pasisakote, kad jus apvogė ir gaunate užpildyti dvi formas: pranešimo apie prarastą asmens dokumentą ir prašymą pripažinti negaliojančiu prarastą vairuotojo pažymėjimą. Paliekate ambasadoje ir policijos išduotos pažymos bei asmens dokumento (jei turite kokį kitą - pvz., pavogė Jūsų ID kortelę, bet dar liko pasas) kopijas. O toliau jau ambasada rūpinasi Lietuvos atsakingoms institucijoms pranešti apie prarastus dokumentus.

Sulūžo mūsų gatvė

Grįžtu šiandien namo po prancūzų pamokos, o gi matau, kad jau iš tolo prie posūkio į mūsų gatvelę švyturiuoja policijos automobiliai, akis spigina ryškios vandentiekio tarnybos ir kumunalininkų liemenės. WTF? Priėjus radau visai solidžią žmonių minią ir dar tiek pat ryškiaspalvių miesto gelbėtojų, o liūdniausia buvo tai, kad radau... užtvertą gatvę ir praradau galimybę patekti namo :(

Jaunas ir gražus policininkas paklausė, kuris iš atkirstų namų yra mano. Tada skėstelėjo rankomis ir pažadėjo, kad kai baigs darbus - mane įleis namo. Na, ačiū, o kada?

Atlikus pareigas parduotuvėje ir valykloje nusprendžiau išbandyti savo laimę. Ir nebūtų penktadienis - ėmė ir pasisekė. Prasmukau pro akinančiai geltonas ir morkines liemenes ir pagaliau su visais maišais parsiradau namo.

Nusispyriau batus ir prie lango - gi cekava, kas nutiko. O pasirodo, kad mūsų gatve važiavęs sunkiasvoris vilkikas (convoi exceptionnel) perlaužė asfaltą ir įsmuko į atsivėrusią duobę. Kažkaip jis tos duobės atsikratė ir sau ramiai nuburzgė savais keliais.

Duobė liko ir ją rūpintis ėmė visos antžeminės ir požeminės Etterbeek'o tarnybos.

Atskubėjo patikrinti komunikacijų, atvežė priekabą tvorelių, sumontavo atitvarą ir pasilinkėję venas kitam "bon week-end" išsiskirstė kas kur sau.

Dabar vis privažiuoja koks vienas kitas žurnalistas, nufotografuoja mūsų duobę ir išvažiuoja rengti reportažo. O aš vis tiek juos aplenkiau :)

Kai kitą, kartą mūsų gatvėje pramuš skylę, reikės pasidomėti kam galėčiau parduoti nuotraukas ;)))

Priešgaisrinė sauga belgiškai

http://www.if.lt

Šiandien per prancūzų pamoką apturėjom ne tik plus-que-parfait, bet ir priešgaisrinės saugos mokymus. Na, tokį trumputį praktikumą :) Artėjant pertraukai, mokytoja informavo, kad štai 11 val. jau tuoj tuoj sukauks sirena (neišsigąskite) ir visi turėsim vorele laiptais nusileisti į pastato pirmą aukštą, išeiti lauk ir pereiti į kitą gatvės pusę. O tada, ji mus suskaičiuos, ar niekas nesudegė. Na, apsirengėm paltukus, susimuturiam šalikus ir laukiam mes tos kaukiančios sirenos (įsivaizdavau, kad ji kauks ne mažiau kaip toji ant "Redos" sienos per sausio 13). Lygiai vienuoliktą - tyla. Penkios minutės po - tyla. Hm. Mokytoja išėjo pasiteirauti administracijoje, gal kartais gaisras atšauktas. Ten sako, kad ne, laukit. Dar penkios minutės - tyla. Keista. Pradarom duris, o ten - tokia  ramiai zvimbianti sirena (labiau primenanti argonautus viliojusias jūrų mergeles, nei pavojaus signalą). Ištrepsėjom visi lauk, pastoviniavom, parūkėm, paplepėjom ir pargūžėjom į klasę. Mokymai baigėsi, prasidėjo pamoka.

Nieko ten  ypatingo nebuvo tuose mokymuose - nei dujokaukių, nei dirbtinio kvėpavimo, nei panikos. Tad nuobodžiai besigelbėdama nuo gaisro aš prisiminiau nemirtingą kolegės Rūtos pasakojimą apie atominius mokymus VDA. Kaip visa akademija entuziastingai ruošėsi atominei evakuacijai - tekstilininkai gamino tvarsčius, skulptoriai - neštuvus, o nuskambėjus pavojaus signalui, visa akademija apsigobė baltomis paklodėmis ir draugiškai ėmė šliaužioti Vilnelės pakrantėmis. Kaip porina Rūta, studentams džiaugsmo buvo per akis, o užsienio turistai spoksojo akis išvertę. Ką gali žinoti, gal gi koks performansas? :)

Aš savo trumpoje gyvenimo tais laikais patirtyje, apturėjau tik vienus mokymus. Pradinėse klasėse visi treniravomės kuo greičiau užsimaukšlini priplėkusias dujokaukes. Įsispraudimo į tas gumines kaukes technologijų nebepamenu, bet stipriai įstrigo tai, kad jos baisiai pešė pradinukų plaukus :)