Kalėdiniai žaisliukai

Po tokiu pavadinimu galima parašyti labai filosofišką rašinėlį apie parduotuves, (kalėdinius) pirkinius ir prekybos centrų raginimus perkant pajusti "klėdinę dvasią". Bet nerašysiu, nes šiais metais manęs tai nežeidžia ir man tai nė kiek nerūpi. Geriau pasidalinsiu keletų adresų, kur galite rasti vintažinių, elegantiškų ar kvanktelėjusių kalėdinių žaisliukų:

Flamant - užsukite į Sablono aikštėję įsikūrusią interjero prekių parduotuvę, jei eglutę norite aprėdyti elegantiškais ir solidžiais papuošimais.

Michelin 2014: žvaigždėti Belgijos restoranai

Kuomet Michelin'as paskelbė 2014 m. žvaigždėtus Belgijos restoranus, vietos restoranų gidai ir rašeivos ėmė džiūgauti, kad Briuselis ėmė ir aplenkė Berlyną, Milaną ir Romą. Belgijos sostinėje žvaigždutėmis ir riebaus padangų žmogučio atvaizdais apklijuotos jau 16 restoranų durys, iš kurių du buvo pastebėti ir įvertinti tik šiais metais. Šie naujokai ir padėjo Briuseliui išsiveržti šiek tiek toliau į  priekį. 

Šie du restoranai - Christophe'o Hartiquest'o (Kristofo Hartikesto) vadovaujamas Briuselio "Bon-Bon" ir kurortinės Knokės-Heist "Bartholomeus" užsitarnavo po antrą žvaigždutę. 18 restranų, kurių du įsikūrę sostinėje, šiais metais užsitarnavo po pirmąjį Michelin'o įvertinimą. 

Kaip bebūtų gaila, net 7 restoranams vertintojai šiais metais nuplėšė garbę ir liepė nuo durų nusikrapštyti lipdukus. Tarp šių nelaimingųjų (apsileidėlių?) atsidūrė ir Briuselio Jaloa, į kurią visus metus taikiausi paragauti jūros ežių. Gal ir gera naujiena tas jų nuvainikavimas - gal šiais metais jie dės daugiau pastangų (ir gal net kiek sumažins kainas)?

O štai visi Belgijos restoranai, įvertinti Michelin žvaigždėmis:

3 žvaigždutėmis

De Karmeliet - Brugge
Hertog Jan – Brugge – Sint-Michiels
Hof van Cleve – Kruishoutem

Jei Briuselyje pusryčiaujam ne namuose, tai ...

… tai tuomet keliaujame į netoliese įsikūrusias kavinaites ar knygynus. Ai, nesišaipykite, mėgstame mes knygynus ir tikriausiai galėtumėme juose leisti bent vieną savaitgalio dieną (kol pabostų). Ir dar mėgstam savaitgaliais sukrimsti vėlyvus pusryčius (žinoma, mano manymu, nieko nėra geresnio kaip balta kava ir ragelis lovoje). Tačiau, kaip ten nutinka - net ir nežinau, bet kai atrandi nelabai tolimas (savo kiemo) ir patinkančias vietas, kuriam laikui nutrauki naujienų ieškojimus. Todėl ir pusryčių sąrašas nėra jau toks ilgas:

Café Belga (Ixelles). Darbo dienomis čia pusryčiai būna jaukūs ir ramūs, tuo tarpu savaitgaliais vėlyviems pusryčiams akompanuoja nepaliaujamas kalbų dūzgesys, stiklinių ir puodelių skimbčiojimas, personalo šūksniai  bei visada labai gera muzika. Pora ragelių arba bandelių su šokoladu, puodelis pasirinkto šilto gėrimo ir stiklinė sulčių čia kainuoja 7,50 Eur, sotūs vėlyvieji, sudaryti iš šiltų arba šaltų salotų, vaisių-sūrio, omleto ar kumpio-sūrio rinkinių, poros riekių duonos bei ragelio arba bandelės su šokoladu, karšto gėrimo ir šviežiai spaustų sulčių, atsieina 14,50 Eur. Pusryčiai Café Belga Jums nepatiks, jei ryte trokštate ramybės. Visais kitais atvejais - čia puiku.

Potemkin (Saint Giles). Tai tikras Café Belga pusbrolis. Pusryčių sudėtis ir kainos - tokios pačios. Sekmadieniais dažniausiai skamba gyvai maigomas fortepijonas.

Cook&Book (Woluve Saint Lambert). Jau nekalbant apie tai, kad šis knygynas (taip) pripažįstamas vienas įdomesnių Europoje, pusryčiai čia - puikūs. Kainos gal kiek ir kandžiojasi, bet erdvė - smagi.

Les Filigranes (City). Nedidelė kavinaitė knygyne. Tinka ypač tada kai norisi ir knygas pavartyti ir kavos išgerti. Taip sakant, penas ir kūnui, ir sielai.

Garcia (Ixelles). Portugališki pusryčiai su storu sviestiniu skrebučiu ir balta kava iš briaunuotos stiklinės. Prisipažinsiu, kad į visai šalia mūsų namų įsikūrusį "Garcia" užsukam retai. Bet tikriausiai todėl, kad taip arti, tai manai, kad "ai, visada čia spėsiu".

Buitis, buitis, buitis: prakiurusios lubos ir užsikimšusi kriauklė

Šeštadienio rytą dar nuo sapno šiltomis kojomis įstojau tiesiai į vonioje telkšojusią balutę. Aaaa! Katinas?! Ne, nėra jokio kvapo. Profesorius! Baisiai ne-ma-lio-nu. Ir eik dabar iš paties ryto pas kaimyną... Vien tik katinas smagiai leido rytmetį šokinėdamas po balą, lakdamas iš dangaus pasilpylusią malonę ir medžiodamas pro halogeno angą kapsinčius lašus (o mes stebėjomės, kuris jis buvo dingęs ir kodėl neatneša į lovą kavos). Praktiškai tris kartus geriau nei nebeatsukamas vonios kranas katiniškiems malonumams.

Atsivyliotas kaimynas profesiorius gana flegmatiškai pakraipė galvą, lubose akimis nubraižė savo vonios planą ir iškėlė hipotezę, kad taip, tai galėtų būti 'kažkas' iš po jo dušo kabinos. Nerijus drauge su profesorium (kuris yra jaunas ir labai perspektyvus) užlipo į pastarojo butą ir taip pat patvirtino, kad taip, toje vietoje stovi profesoriaus dušas. Vyrai yra vyrai, jiems visuomet reikia neužginčijamų įrodymu. Todėl Nerijus su profesiorium sutarė, kad atliks empirinius tyrimus bei rinks įkalčius. Ilgai laukti neteko. Porą mini-balučių radau vidurį dienos (matyt, kad po rytinių pasipliuškenimų), kol galiausiai, vakar vakare, po vakarinio profesoriaus dušo, vanduo pro lempos skylutę ėmė nekantriai varvėti prinokusiais lašais. Pliumpt - pliumpt - pliumpt. Pliumpt - plumpt - plumpt. Pliumt - plumpt. Plumpt.

Šį kartą profesorius užsuko rankoje laikydamas prakąstą sumuštinį ir patviritno, kad taip, ką tik "apturėjęs dušą". Liūdnai patyrinėjo balą ant mūsų grindų ir pažadėjo surasti žmogų, kuris pažiūrės, kas ten darosi tarp jo dušo ir mūsų lubų. Kol kas gyvenam sausai, bet tikriausiai, kad ne todėl, kad profesorius rado meistrą (taip greitai šioje šalyje tokie dalykai nesisprendžia), o todėl, kad jis nebesiprausia duše. Aš džiaugiuosi, o katinas, pasirodo, per tas tris dangiškojo kapsėjimo dienas spėjo priprasti prie naujos pramogos ir kartas nuo karto viltingai užsuka į vonią patikrinti, ar nepakibo išsvajotieji lašai.

Buitinės smulkmenos - kur pirkti? Where to buy? Où achater?

Naujiems metams prasidėjus sulaukiau net kelių žmonių klausimo, kur Briuselyje nusipirkti... dantų šepetuką, dušo kepuraitę, stiklinių ir termometrų. Todėl ir metus pradedu praktišku įrašu apie buitines smulkmenas. Geriau pagalvojus, jau seniai galėjau apie tai parašyti, bet pati išsiaiškinus - pamiršau, kad ir mano galvoje kažkada rasdavosi panašūs klaustukai.

Tikrai neišvardinsiu visų parduotuvių pavadinimų, bet pasidalinsiu, kur aš pati perku kasdienybei reikalingus daiktelius. Taigi:

Blokker - indai, serviravimo reikmenys, puodai ir keptuvės, smulkesnė virtuvės technika; vonios ir podėlių smulkmenos (skalbinių segtukai, šepečiai, dėžutės, etc.), sezoniniai papuošimai, žaislai, baldai (kėdės, sėdmaišiai, lentynos), etc. Kainos - žemos. Parduotuvės įsikūrusios kiekvienoje prekybinėje gatvėje.

Brico - beveik lietuviški "Senukai". Čia rasite namų priežiūros ir remonto prekių (dažų, vinių, tapetų ir užuolaidų), augalų, replių, plaktukų ir paveikslams kabinti skirtų kabliukų. Kainos - žemos ir vidutinės. parduotuvės įsikūrusios daugelyje prekybinių kvartalų.

Casa - indai, serviravimo reikmenys, vonios ir virtuvės smulkmenos, interjero detalės (užuolaidos, pagalvėlės, užklotai, žvakės, žvakidės, sezoniniai papuošimai), baldai (kėdės, foteliai, širmos, lentynos, spintos, sėdmaišiai), etc. Kainos - vidutinės. Parduotuvės įsikūrusios kiekvienoje prekybinėje gatvėje.

Kur rasti gerą kirpėją / hairdresser / coiffeur Briuselyje?

foto iš www.lrytas.lt

Šitas klausimas mane kankino beveik pusantrų metų. Sutikite, kai esi pripratęs prie savo kirpėjo, kuris už Tave sumąsto, kaip Tave reikėtų apkirpti ir dar šitai padaro nepriekaištingai ir greitai - sunku tobula frenglish atsakyti belgui kirpėjui, kokio kirpimo Tu norėtum. Na, gal nevisiems. Bet man šitai buvo didi nekonforto būsena, todėl beveik metus kirpausi viso labo kas kelis mėnesius pas savo tobulą kirpėją Arūną... Vilniuje. Jo ir kirpimas laikydavosi porą-trejetą mėnesių ir be jokios baimės medituodavau, kol jis aplink ausis pasitikimai čekšėdavo žirklėmis. Visada tobulai. Et, Arūnai, atvažiuotum Tu į Briuselį padirbėti. Eičiu pas Tave kiekvieną mėnesį ir būčiau pati ištikimiausia klientė.

Kaip prisijaukinti Briuselį ir pasilengvinti expato adaptaciją

Kai ruošiausi išvykti į Briuselį, mano miela skyriokė Erika, prisiminusi savo patirtį Vokietijoje, man išvardino, kaip vyksta adaptacijos procesas: pirmiausiai, tik atvykus į svetimą šalį, erzina visi buitiniai ir kultūriniai skirtumai (kaip jie gali šitaip organizuoti kasdienį gyvenimą?!); tuomet, pagyvenus keletą mėnesių, pamatai, kad ir čia gyventi galima, kad svetimšališki įpročiai netokie jau prasti (na, gal ir visai gerai čia jie susigalvojo); su laiku prie tų skirtumų pripranti ir jų nebepastebi; galiausiai - grįžęs namo, pradedi abejoti ar tai, kaip gyventi yra įpratę tautiečiai, yra geriausias to variantas (kaip jūs galite šitaip organizuoti kasdienį gyvenimą?). Panašiai ir vyksta, tad nutariau trumpai pasvarstyti apie tai, kas labiausiai užknisdavo (ir kai kas tebeužknisa iki šiol) ir kaip, mano manymu, galima šiek tiek palengvinti adaptaciją ir prisijaukinti Briuselį (arba bet kurią kitą šalį, turinčią tapti laikinais namais):

1. Nepasiduokite melancholijai ir netapkite nuomojamo buto įkaitais. Nors Briuselis - ne Maskva ar Londonas ir juo labiau ne koks kitas egzotiškas miestas, bet stipriai kitoks nei Vilnius, Kaunas ar Klaipėda. Mes į Briuselį atsikraustėm iškart po Naujųjų metų. Palikome snieguose švytinčią Lietuvą ir po poros parų atsiradom purvinam ir lietingame Briuselyje (tai kas čia džiaugsmingo?). Pirmosiomis dienomis niekur nesinorėjo nė kojos kelti. Jei tik būčiau sau leidus - būčiau galėjus ištisas dienas prasnausti nesikeldama iš lovos, praleisti jas įsikniaubus į knygą ar praspoksoti į nesvarbu-ką rodantį televizorių, kad tik nekankintų tas namų ilgesys. Kartais tai sau leisdavau, bet stengiausi kuo dažniau įspirti sau į užpakalį ir išvaryti save iš namų: pasivaikščioti po senamiestį, po savo rajoną, pasiklysti (pasitaikydavo tai ir po tris kartus per dieną), patyrinėti parką, susitikti su Nerijum pietų ar galų gale - pamarširuoti po parduotuves (kaip tik buvo prasidėję išpardavimai, ar pabandyti perprast maisto prekių lentynas vietiniame "GB'iuke". 

2. Imkitės mėgiamos veiklos. Tai ypač svarbu tiems, kurie iš aktyvių dirbančiųjų tampa pasyviais nedirbančiaisiais. Kad nepasmaugtų šitas nereikalingumo jausmas, imkitės mėgstamos veiklos - išnaudokite turimą laiką savo pomėgiams ir tobulėjimui: skaitykite, pieškite, fotografuokite, meistraukite, sportuokite, gaminkite maistą, tyrinėkite restoranėlius, lankykitės muziejuose, knygynuose ar kine, mokykitės ar imkitės kurti tinklarašti. Kodėl gi ne? Man tinklaraštis tapo ne tik savotišku viešu laišku artimiausiems žmonėms, bet ir proga apmąstyti naujus potyrius ir rasti juose pozityvių dalykų. O pažvelgus per šią prizmę - viskas ima atrodyti spalvingiau. Galų gale, jei neturite pomėgių - imkitės savanorystės.

Kaip Briuselyje skalbti, jei neturi skalbimo mašinos

Galima skalbi rankomis kriauklėj arba eiti į skalbyklą. Ir tatai yra populiarus, lengvai prieinamas ir nebrangus malonumas, mat kiekviename kvartale, išdėstytos savotišku socialiniu ritmu, yra bent kelios tokios savitarnos skalbyklos. Skalbimo kainos (už kokius 7 kg) svyruoja nuo 2 iki šiek tiek daugiau kaip 3 eurų. Skalbimo vertė priklauso nuo skalbyklų tinklo.

Procedūra gana paprasta. Įeinat į skalbyklą, susirandat automatą ir metat reikiamą kiekį monetų už skalbimo žetoną. Jei norėsite skalbinius parsinešti sausus - dar įspraudžiat automatui papildomų monetų ir gaunat dar vieną žetoną. Tada susirandat Jums patinkančią skalbimo mašiną, dedat savo skalbinius, įberiant atsinešto skalbiklio, įkišat žetoną, uždarot dureles ir spaudžiat mygtuką. Valandą esat laisvi - maždaug tiek laiko skalbia tos profesionalios skalbyklės. Taigi, už valandos grįžtat, skalbinius perdedat į džiovyklę, metat antrą žetoną ir už penkiolikos minučių keliaujat namo susidėti drapanų ir rankšluoščių į spintą.

Skalbyklų privalumas (ir egzotika) ta, kad čia galite susipažinti su rajono kaimynais. Mes savo skalbykloj (lankėmės ten iki tol, kol landlordienė nenupirko skalbiankės) susitikom šeimą iš Uzbekistano. Tai galva dar pasteiravo, ar mes turim vaikų, mat jųjų vaikai auga neturėdami su kuo pasikalbėti rusiškai. Neaiškinom, kad Lietuvoj mes šnekam lietuviškai ;) Skalbykloj galima dirbti kompiuteriu arba skaityti knygas (ir tai man visada primena mūsų bičiulį Artūrą, kuris, mums viešint Berlyne, skaityti ėjo į skalbyklą). O galima tiesiog atsistoti prie durų ir rūkyti. Galima ir ne.

Marškinius galima parsinešti ir taip :)

Džiovyklės instrukcija

Pramoninis lygintuvas

Lenkiškos parduotuvės Briuselyje

Kai ruošiamės kraustytis į Briuselį, kirbėjo daug klausimų ir beveik visus tuo metu pasisekė užduoti čia jau pagyvenusiems bičiuliams. Vienas tų klausimų buvo "ar atsivežti kokio nors lietuviško maisto". Šiandien man šis klausimas atrodo toks truputį juokingas. O tada maniau, kad atsibusiu vieną rytą Briuselyje ir taip stipriai pasigesiu juodos duonos, varškės, sūrelių ir dešros, kad nežinosiu, kur dėtis. Bet praėjo keturi mėnesiai ir dar to maistinio ilgesio nepajutau (prisipažinsiu, kartas nuo karto sulaukiam ir kokio lauknešėlio iš Lietuvos). Juodą duoną iš bėdos pakeitėm vokiška juoda grūdėta duona, kurios yra pirkti visose maisto parduotuvėse. Dešras belgai irgi gamina. Na, tik su pieno produktais tai jie nemoka elgtis. Tas jų "crème fraîche" tai tokia nelabai grietinė, bet nieko. Mums labiau patinka "Crème d’Isigny" - tas pats "crème fraîche", tik riebesnis ir rūgštesnis (ir brangesnis). Belgiškas sviestas irgi toks keistokas. Vis bandom įvairių gamintojų sviestą, bet man kartais kyla įtarimas, kad tas jų sviestas, tai toks biški TRM, nes ištrauktas iš šaldytuvo būna šiek tiek minkštas (o gal dėl tų keistų Belgijos mėlynųjų buivolų pieno čia taip viskas?). Varškės tai aš ir Lietuvoje smarkiai nesiilgėjau, tad puikiai apsieinu su grūdėta varške, kai jau labai užsimanau.

Didesniuose prekybos centruose yra pirkti mums artimesnių lenkiškų maisto produktų - raugintų/marinuotų agurkų, raugintų kopūstų, krienų, garstyčių, grikių ir kitų "egzotiškų" kruopų ir dar kažko. Kita alternatyva, kuria mes kaip ir nesinaudojam - lenkiško maisto parduotuvės. Vien netoli nuo mūsų namų yra kokios 4-5 ir dar lenkiška gėlių parduotuvė "Elfik". 

Lietuviškų maistų parduotuvės nėra, bet gal ir atsiras kas nors, nes šia tema pasirodė apklausos.

O kam nors, kam sunkiau ištverti be rūgščios grietinės ir varškės, galbūt pravers lenkiškų parduotuvių adresai Briuselyje:

"Sklep Polski"

108A rue Jourdan

"Sklep polski w Laken"

52 rue Marie Christine

"D&D Vleeshandel byba"

24 rue Ropsy Chaudron

Piekarnia i cukiernia "Polsmaak"
5 place du Droit

Piekarnia i cukiernia "Polsmaak"
311 plac Flagey

Wyroby miesne "Georges"
24 rue Ropsy Chaudron (sklep 8/9 A)

Sklep firmowy "Delichar"

85 rue Wayez

 
Piekarnia-cukiernia "Mala Polska"29 Chaussée de Waterloo 
 

Tiesiog parduotuvė

35 Place Lieds 
 

"Kuchnia Polska"
160 Avenue d’ Auderghem

Maisto parduotuvės Briuselyje

Hm. Čia lyg irgi apie buitį o kada ateis eilė būčiai?

Taigi, taigi kur mes perkam maistą tol, kol vis dar neatradom turgaus? O gi - parduotuvėse. Vat, koks gudrus atsakymas :) Jau pradedam gaudytis prekybininkų ženkluose ir jaučiam, kad laikas važiuoti į turgų. Blogiausiu atveju susirodysim pirštais. Kita vertus, tai aš ne be reikalo virtuvėje prisilipinau lapelį su daržovių ir vaisių pavadinimais prancūzų kalba. Jei jau pirštai turguj nepadės - bent obuolių ir bulvių tikrai nusipirksim.

Bet kol kas maistą perkam GB - kaip supantame, vidutinio dydžio "Carrefour" tinklo parduotuvėje (na, lietuviškas atitikmuo tikriausiai būtų dviejų "X" "Maxima"). Šiam tinklui dar priklauso "Hyper" ir "Express" tipo parduotuvės. Mažieji GB'iukai Briuselyje dirba ir sekmadieniais (!) iki aštuntos valandos vakaro.

Buvome užsukę ir į "Delhaize" parduotuves - jos kiek brangesnės. Tačiau kelios "Delhaize" pardės dirba ir sekmadieniais ir dar iki 8 vakaro (neįtikėtina, bet tiesa!). Viena jų, visuomet pilna žmonių, įsikūrusi miesto centre (Anspachlaan 63).

Pigesni variantai - "Match", vokiška "Norfa" - "Lidl" ir belgiškas "Colruyt". Pastarasis skelbiasi pardavinėjantis prekes mažiausiomis kainomis ir išspausdintame pusės puslapio čekyje parašo kiek sutaupėt pinigo pirkdami jų parduotuvėj. Colruyt'as - visai nebloga, gana gausų asortimentą siūlanti parduotuvė. Didžiąją dalį prekių sudaro maisto produktai (turiu pagirti visuomet šviežią ir geros kokybės mėsą) ir būtiniausios higienos bei buities prekės. Nemenkas alkoholinių gėrimų ir tabakų pasirinkimas.


Gal yra ir daugiau tinklų, bet dabar nebeateina į galvą - kai ateis - sąrašą papildysiu.