Rodomi pranešimai su žymėmis kalėdinis turgus. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis kalėdinis turgus. Rodyti visus pranešimus

2012 m. sausio 16 d., pirmadienis

Prisiminimai apie kalėdinį Acheną





















Negalėdama per pilnatį (ir katiną) užmigti, permečiau akimis pernykščius metus, pabandžiau suskaičiuoti aplankytas naujas vietas ir kažkur, maždaug spalio mėnesio viduryje, miegas nugalėjo. Prieš užmigdama dar spėjau suskaičiuoti skolas tinklaraščiui - rudeninis Lježas, lietingas Tournais, kalėdinis Achenas (prancūzų vadinamas Aix-la-Chapelle)... Kaip sako senieji lietuviai, kad iki Kalėdų neatiduotos skolos įsikabina į kuprą ir taip tempiasi visus metus. Na, gal ne, bandysiu jas po truputį atidavinėti - o ir sausis nusimato toks sėslesnis, tad istorijų teks semtis praėjusių metų foto albumuose ir prisiminimuose. Net sukirbėjo mintis papasakoti apie didžiąją 2011 m. vasaros kelionę po Prancūziją. Ar norėtumėte kas? Na, bet apie tai tik Jums pageidaujant. O dabar trumpam grįžkim į Kalėdas (nors šitai, vitrinose pradėjus mirgėti raudoniems valentinams, lyg ir nelabai padoru).





















Gražuolį, dar romėnų pamėgtą Acheną, kuris tada dar vadinosi Akvisgranas ir buvo tikras spa rojus, aplankėme prieš Šv. Kalėdas. Kas važiavo pigiau įsigyti kalėdinių dovanų, kas be didesnio tikslo paslankioti po Vokietijos pasienio miestuką ir pasigrožėti tom visų baisiausiai išgirtomis vokiškomis Kalėdų mugėmis.



















Beslampinėdami po senamiestį ir besiirdami per mugę užplūdusias žmonių minias, sugebėjom pašniukštinėti po šventines vitrinas, paragauti keptų kaštonų, glazūruotų vokiškų meduolių su migdolais, karšto vyno ir karštos kakavos, keptų kaštainių, vietinių dešrelių su troškintais kopūstais ir bulvinių blynų su obuolių koše.


























Mano menotyros studijų sugadintą širdį labiausiai pradžiugino neįtikėtino grožio Acheno katedra, statyta karaliaus Karolio Didžiojo (Charlemagne) paliepimu VIII-IX a. Šioje katedroje buvo karūnuota 30 Šventosios Romos imperijos karalių ir 12 karalienių. Įdomumo dėlei reikėtų pridurti, kad Acheno katedra (dar vadinama Karališkąja Acheno Švč. Mergelės Marijos katedra) yra seniausia šiaurinėje Europoje. 



















Acheno katedra yra aštuoniakampio plano, su XIV amžiuje suprojektuota ir pastatydinta "stikline saugykla" ("stiklinis choras"). Vėlesniais amžiais karolingiškoji, vėlyvojo bizantiško stiliaus, bažnyčia buvo apsupta gotikinių koplyčių žiedu.







































Katedros plane ir interjero detalėse gausu simbolinių prasmių ir biblijinių kodų, kurių pageidavo Karolis Didysis ir kurio užmojus įgyvendino to meto vienas talentingiausių architektų Odas Mecietis (Odo von Metz), dėl visa ko prižiūrimas karaliaus paskirto biografo Eginhardo. Keli biblijiniai simboliai, išreikšti skaičiais yra aprašyti Wikipedijos straipsnyje, kurį ir pacituosiu:





























Katedros pamatai buvo aštuonkampiai, virš jų ėjo du aukštai galerijų, kurias dengė kupolas. Aštuonkampio forma simbolizuoja apskritimo − dieviškosios formos, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos, ir kvadrato − žyminčio pasaulį su jo kardinaliais taškais, susidūrimą. Dėl to manoma, jog ši katedra turėjusi atspindėti pačią Šventosios Romos imperijos − stipriai įsitvirtinusios žemėje bei Dangaus įkvėptos − idėją. Skaičius 12 kartojasi matavimuose ir proporcijose, nes 12 žymi apaštalų bei Izraelio genčių skaičių. Skaičių simbolikoje sandauga, gauta 12 padauginus iš 12 lygi 144, laikyta tobulu skaičiumi, tad pirmosios koplyčios apskritimo ilgis siekė 144 pėdas (karolingiškąją pėdą sudarė 32,5 cm).























1165 m. Karolis Didysis buvo kanonizuotas, o jo įpėdinis Frydrichas I Raudonbarzdis (Barbarosa) padovanojo katedrai iš auksinto vario nukaldintą žvakidę, simbolizuojančią dieviškąjį Jeruzalės miestą. Žvakidė - kaip žvakidė - 4 metrų skersmens karūnos pavidalo šviestuvas su 16 bokštelių ir 48 žvakėmis, tvirtinamomis grupėms po tris. 





















Įspūdingoje vėlyvosios gotikos relikvijų saugykloje, auksiniuose relikvijoriuose saugomas Švč. Mergelės Marijos apsiaustas, Kristaus vystyklai, Šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimo drabužis ir Kristaus klubų raištis. Šios relikvijos tikintiesiems demonstruojamos kas septynis metus (paskutinį kartą iškeltos buvo 2007 m.).





























Nemažiau dėmesio verta ir pati relikvijų saugykla-choras, pastatytas pagal Paryžiaus Sainte-Chapelle. Smailiaarkių langų nišos, atskirtos lieknomis puskolonėmis, užpildytos spalvingu vitražu, kurio bendras plotas - 3 000 . Žemutinis sienų tarpsnis dekoruotos spalvingomis, itin aukšto meninio lygio, freskomis.





















1978 m. Acheno katedra buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Katedroje palaidotas Karolis Didysis ir Imperatorius Oto III. 





















Kitas Acheno pastatas-gražuolis - XIV a. gotikinė rotušė, kurios lankymas yra mokamas ir kurioje žmonių srautai prilygsta nesibaigiančiai procesijai (beje, kaip ir katedroje). Iš to, ką spėjom pamatyti įkišę nosis į vestibiulį - mokėti už bilietą išties verta.





















Kas gi dar apie Acheną? Tikrai pasitvirtino mitologizuotas pasakojimas apie pigesnes maisto ir visas kitas prekes. Dabar neprisimenu visų kainų, bet pvz., šokoladukai "Ritters sport" Acheno Lidl'e kainavo mažiau kaip 80 euro centų, o Briuselio Colruyt'e - maždaug 1,30-40. Skirtumas yra, ar ne?












2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Briuselio kalėdinė mugė





















Gruodžio mėnuo Belgijos ir kaimyninių šalių miestuose prasidėjo šventiniu bruzdesiu pagrindinėse aikštėse. Su džiugiu nerimu ir skubesiu buvo surenkami mediniai nameliukai, kabinamos puošnios eglišakių ir kaspinų girliandos, spalvotų lempelių dekoracijos, liejamos arenos čiuožėjams bei montuojami didžiuliai apžvalgos ratai. Netrukus, po šių ruošos darbų, iš aikščių pasklido kaitinamo vyno ir alaus, kepintų cukruotų migdolų ir meduolių kvapai. Mmmmm... jau tuoj Kalėdos, marš visi į mugę. Pasidairyti, atrasti, pakilti su ryšulėliu kalėdinių saldumynų apžvalgos ratu virš senų Briuselio stogų ir nustebti - tiek daug žmonių džiūgauja ir šurmuliuoja apačioje Sainte Catherine aikštėje!

Nemažiau puikūs, bet mažesni turgūs švyturiuoja ir kituose Belgijos miestuose - Antverpene, Briugėje, Gente.





















Mugės prekystaliai lūžta nuo gausos: rankų darbo muilai, kailinės kepurės, vilnoniai megztiniai, Čekijos knygrišių kūriniai, keramikiniai indai, odinės šlepetės, mediniai ir tekstiliniai žaislai, paštetų dešros, įvairiaspalvės sūrių galvos, belgiškas vynas, vytinti Ardėnų kumpiai, šokoladas, medus ir uogienės, vietoje skrudinami kaštainiai, migdolai, kaitinamas raudonas vynas ir briuselietiškas vyšninis alus, šildančios žolelių užpiltinės. Mūsų šauni kompanija ragavo ir žieminio vyno, ir karšto vyšninio alučio - sakė, kad gardesnis nei vynas :)





















Per du kilometrus ištįsęs Briuselio kalėdinis turgus veikia kasdien iki 2012 m. sausio 1 dienos. Gal dar spėsit apsilankyti?

Kalėdiniai miesteliai taip pat įsikūrę šalia Biržos ir Jourdan aikštėse.

2011 m. gruodžio 14 d., trečiadienis

Kalėdinė Briugė





















Gražioji Briugė - tokia, kaip filme "Reikalai Briugėje". Kalėdinė, apvyniota lempučių girliandomis, apkaišyta eglutėmis, meduoliniais sausainiais ir cukraus vatos gniužulais. Tikrų tikriausia "foking Bruge".

Štai jums trumpas vaizdų kaleidoskopas iš kalėdiškai pasipuošusios Briugės: kalėdinis turgus pagrindinėje miesto aikštėje...




.... žiemiškos vitrinos...


...šiek tiek paslaptingas miesto fontanas...





















...ir sustingę miesto kanalai...






























...ir žiauriai skanus karštas šokoladas. Gaila, kad net nespėjom nufotografuoti...