Kaip prisijaukinti Briuselį ir pasilengvinti expato adaptaciją

Kai ruošiausi išvykti į Briuselį, mano miela skyriokė Erika, prisiminusi savo patirtį Vokietijoje, man išvardino, kaip vyksta adaptacijos procesas: pirmiausiai, tik atvykus į svetimą šalį, erzina visi buitiniai ir kultūriniai skirtumai (kaip jie gali šitaip organizuoti kasdienį gyvenimą?!); tuomet, pagyvenus keletą mėnesių, pamatai, kad ir čia gyventi galima, kad svetimšališki įpročiai netokie jau prasti (na, gal ir visai gerai čia jie susigalvojo); su laiku prie tų skirtumų pripranti ir jų nebepastebi; galiausiai - grįžęs namo, pradedi abejoti ar tai, kaip gyventi yra įpratę tautiečiai, yra geriausias to variantas (kaip jūs galite šitaip organizuoti kasdienį gyvenimą?). Panašiai ir vyksta, tad nutariau trumpai pasvarstyti apie tai, kas labiausiai užknisdavo (ir kai kas tebeužknisa iki šiol) ir kaip, mano manymu, galima šiek tiek palengvinti adaptaciją ir prisijaukinti Briuselį (arba bet kurią kitą šalį, turinčią tapti laikinais namais):

1. Nepasiduokite melancholijai ir netapkite nuomojamo buto įkaitais. Nors Briuselis - ne Maskva ar Londonas ir juo labiau ne koks kitas egzotiškas miestas, bet stipriai kitoks nei Vilnius, Kaunas ar Klaipėda. Mes į Briuselį atsikraustėm iškart po Naujųjų metų. Palikome snieguose švytinčią Lietuvą ir po poros parų atsiradom purvinam ir lietingame Briuselyje (tai kas čia džiaugsmingo?). Pirmosiomis dienomis niekur nesinorėjo nė kojos kelti. Jei tik būčiau sau leidus - būčiau galėjus ištisas dienas prasnausti nesikeldama iš lovos, praleisti jas įsikniaubus į knygą ar praspoksoti į nesvarbu-ką rodantį televizorių, kad tik nekankintų tas namų ilgesys. Kartais tai sau leisdavau, bet stengiausi kuo dažniau įspirti sau į užpakalį ir išvaryti save iš namų: pasivaikščioti po senamiestį, po savo rajoną, pasiklysti (pasitaikydavo tai ir po tris kartus per dieną), patyrinėti parką, susitikti su Nerijum pietų ar galų gale - pamarširuoti po parduotuves (kaip tik buvo prasidėję išpardavimai, ar pabandyti perprast maisto prekių lentynas vietiniame "GB'iuke". 

2. Imkitės mėgiamos veiklos. Tai ypač svarbu tiems, kurie iš aktyvių dirbančiųjų tampa pasyviais nedirbančiaisiais. Kad nepasmaugtų šitas nereikalingumo jausmas, imkitės mėgstamos veiklos - išnaudokite turimą laiką savo pomėgiams ir tobulėjimui: skaitykite, pieškite, fotografuokite, meistraukite, sportuokite, gaminkite maistą, tyrinėkite restoranėlius, lankykitės muziejuose, knygynuose ar kine, mokykitės ar imkitės kurti tinklarašti. Kodėl gi ne? Man tinklaraštis tapo ne tik savotišku viešu laišku artimiausiems žmonėms, bet ir proga apmąstyti naujus potyrius ir rasti juose pozityvių dalykų. O pažvelgus per šią prizmę - viskas ima atrodyti spalvingiau. Galų gale, jei neturite pomėgių - imkitės savanorystės.