Brussels in the Rain

Stromae - kaip jį geriau pristatyti? Formidable!

Stromae (foto pasisikolinta iš www.rwandaises.com)

Šiandien graikė Sissi pasidalino nuoroda į kiek provokuojantį Stromae dainos "Formidable" (liet. nuostabu) vaizdo klipą. Pradžioje maniau, kad tai slapta kamera nufilmuotas girtoko jaunuolio viražas ir tik vėliau supratau, kad tai pats atlikėjas ir jo klipas. Youtube susiradau ir gyvai atliekamos šios dainos įrašą. Nesu visokių hip-hopų gerbėja, bet Stromae ekspresija tikrai formidable, kažkuo net primenanti Jacques Brel'į (Žaką Brelį). Savo forminable (apgailėtiną) personažą atlikėjas atskleidžia labai jausmingai, o balse tiek sarkazmo, kad nereikia ir prancūziškai mokėti.

"Formidable" klipas buvo nufilmuotas slapta kamera Louise aveniu, tramvajaus stotelėje šių metų gegužę. Per tris pirmas dienas "Formidable" youtube peržiūrėjo trys milijonai lankytojų (šiandien jau daugiau kaip 6 000 000) - tai iki šiol nepralenktas belgiškos muzikos rekordas. Tiesa, likus trims dienoms iki klipo premjeros, internete pasirodė mėgėjiškų vaizdo įrašų su gatvėje besišlaistančiu "girtutėliu" Stromae (gi tramvajaus laukiantys briuselėnai nežinojo, kad klipas filmuojamas slapta kamera). Mobiliais telefonais užfiksuoti vaizdai išprovokavo nemenkas diskusijas ir nutiesė platų kelią naujam kūriniui.

Happy birthday, Mis Flagey

Šeštadienį su trenksmeliu paminėjom 75-ąjį  savo kaimynės Mis Flagey gimtadienį. Briuseliečiai tai tikrai supras, ką turiu mintyje, o kitiems priminsiu, kad tai - šalia Eugène Flagey aikštės stovintis mano mylimiausias pastatas Briuselyje. 1935-38 m. jį, pagal Joseph Diongre projektą, specialiai surentė Nacionaliniam radijo transliacijų  institutui ir pavadino "Radijo namais" ("Maison de la Radio"). Ir neįtikėtina, bet - tai buvo pirmoji tokia radijo stotis Europoje. Reikia pripažinti, kad architektas meistriškai išsprendė itin stambaus tūrio pastato, kurio vienas iš fasadų užima visą aikštės kraštinę, komponavimo ir vizualinės raiškos uždavinius. Masyvius fasadus skaido ištisinės horizontalios langų eilės, o netinkuotų plytų reljefas sukuria judesio, vibracijos įspūdį. Maison de la Radio interjerai - art deco stiliaus - tikriausiai, kad populiariausio stiliaus Briuselyje.

Kas man dar pasirodė įdomu - tai priemonės, kurių ėmėsi konstruktoriai ir inžinieriai, norėdami dailųjį pastatą įkurdinti drėgnoje vietovėje su porėtu gruntu (šalimais Ixelles tvenkiniai, kurių vienas buvo ir dabartinės Flagey aikštės vietoje). Pirmiausia statybų aikštelėje buvo įrengtos pompos, be atvangos sausinusios statybvietę. Pagrindas būsimo statinio pamatams buvo išlietas iš betono ir uždengtas vario plokštėmis.

Radijo stotyje buvo suprojektuota dvylika trapecijos plano įrašų studijų. Tarp jų - ir garsioji studija Nr. 4 (šiandien - nepriekaištingos akustikos filharmonijos salė), kurioje buvo pastatyti 8 000 vamzdžių vargonai*. Tik pradėjusi veikti, radijo stotis transliavo šiek tiek ilgiau kaip septyniolika valandų per parą (nuo 6.45 iki 24 valandos). Radijo pastate veikė ventiliacijos sistema, buvo sumontuota moderniausia radijo įranga ir įrengta trylika liftų (!), o garso izoliacija iki šiol funkcionuoja nepriekaištingai. Va, štai ir senųjų statybų kokybės koeficientas - nesusidėvintis funkcionalumas.

Bruxelles les bains - Briuselio paplūdimiai

Aišku, radau laiką pasidalinti įspūdžiais apie Briuselio vasaros išradimą - dirbtinį paplūdimį kanalo pakrantėje. Šiaip ar taip, jau atėjo ruduo, paplūdimiai jau sušluoti iš išvesti atgal prie jūros, o į naujo sezono malonumų ir pramogų paieškas pasinėrę miestiečiai senai jau pamiršo ten gurgždėjusį smėlį. Na, ir tegu, geriau šiandien pasidalinsiu keliomis nuotraukomis bei brūkštelėsiu tris sakinius, negu pamiršiu ir niekada apie tai neprasitarsiu. Gal šis įrašas kam nors pravers kitą vasarą :)

Dirbtiniai Briuselio paplūdimiai mieste įrengiami jau dešimtus metus iš eilės. Nors ir skeptiškai burbėjau, kad paplūdimys Briuselyje vasarą tai tas pats kaip krepšinio aikštelė eskimams, saulei išlindus pakeičiau nuomonę.

Briuselio paplūdimiai - tai didelė pakrantės parčių teritorija. Niekas čia nesimaudo (tikriausiai, kad gink, Dieve, niekas ir neleistų) ir nesidegina, tačiau su mielu noru sėdi "pajūrio" kavinėse ir užkandinėse, krapštosi kūrybinėse dirbtuvėse, pliekia tinklinį, stalo tenisą ir petankę (kurią vietiniai vadina tiesiog žaidimu kamuoliais).

Planai pirmam gegužės savaitgaliui: Waterzooi, "Wuthering heights", Kriek'o ir bulvyčų šventė bei Fête d'Iris'2012

Pilnos paraštės prisiminimų, kuriais turiu nepamiršti pasidalinti, tačiau taip pat nekantrauju papasakoti ir to, ką įdomaus nužiūrėjau šiam savaitgaliui ir iš ko bandysim sukomponuoti savo poreikių piramidę.

Miegą palikime mūsų žiniai - gimtųjų Plunksnėnų nenukonkuruos joks viešbutis ar kas nors dar. Maitinimosi planuose - vis niekaip neaplankomas "Le Bugatti" - belgų virtuvės restoranas netolimoje mūsų kaimynystėje. Sudomino jis mus savo ekscentrišku eksterjeru bei skelbiamu meniu - tradiciniu belgišku unguriu žalumynuose, jūros liežuviu (nors pastarąjį išsikepam namuose), triušiu, troškintu vyšniniame aluje, waterzooi ir taip toliau - jei susiruošim ten pavakarieniauti - tikrai pateiksiu tinklaraštyje ataskaitą ;)

Kitas planas chuliganas - pusryčiai "Le pein quotidien" arba rytinis pik-nik'as Mont des Arts.

Šis tas penktadieniui (ir šeštadieniui) - Kriek'o ir gruzdintų bulvyčių šventė Jourdan aikštėje (nors ir nelabai įsivaizduoju kaip galima bulvytes užsigerti vyšniniu alumi...). Ši keista eterbekiečių šventė vyksta jau aštuntą kartą. "Laimės valanda" - penktadienį nuo 18 iki 19 val. - vyšninis alus už pusantro euro. Super pasiūlymas neragavusiems belgiškų Antoine bulvyčių - bulvytės + padažas + alus = 5 eurai. Nepraleiskit progos :)

Šventė vyks Jourdan aikštėje penktadienį ir šeštadienį nuo 18 val. iki 1 valandos nakties (prancūzai sako "ryto").

Gera žinia kino mėgėjams. Šią savaite startuoja Andrea Arnold režisuotas filmas "Wuthering heights" ("Vėtrų kalnas") pagal to paties pavadinimo Emily Bronte romaną. Labai palankiai įvertintas mano mėgiamos "Agenda'os" apžvalgininkų. Pasak kurių, A. Arnold sukurta "Vėtrų kalno" interpretacija išsiskiria šiuolaikiškumu ir gaivališku aistrų perteikimu.

Kitos kino alternatyvos - T. Kate režisuotas "Detachment" su A. Bdrody arba P. Siero - "El agua del fin del Mundo".

Savaitgalį prasideda performansų ciklas "Exhibit B". Aštriai ir tiesiai apie kolonizaciją ir jos suformuotus rasistinius stereotipus, iki šiandien tarpstančius mūsų galvose. Brett Bailey sukurtas "Exhibit B" - performansų ciklo dalis, kalbanti apie prancūziško ir belgiško Kongo kolonizaciją bei jos padarinius. Apie žmonių zoologijos sodus pasaulinėse expo parodose. Kiekvienas performansas susideda iš keliolikos ar keliasdešimties gyvųjų paveikslų, kurių kiekvieną vienu metu gali apžiūrėti tik vienas asmuo. Sakyčiau, kad emociškai stipriai įtemptas intymumas ir atviras nusitaikymas tiesiai į žiūrovo sąmonę.

Na, čia - nevisai savaitgalio planas, bet už akių užkliuvęs smagus belgų projektas - "Artotheque de Wolubilis", siūlantis mėnesiui išsinuomoti patinkantį meno kūrinį. Smagu, ar ne?

Foto iš www.fetediris.be

Ir pagaliau apie tai, kas šį savaitgalį šokdins Briuselį - Fête d'Iris 2012 - Briuselio miesto šventė. 
Atskiras Briuselio sostinės regionas buvo įsteigtas 1989 metais, šiek tiek atidžiau patyrinėjus Belgijos konstituciją. Naujam regionui buvo parinkta iriso (vilkdalgio) emblema, mat dar tada, kai Briuselis labiau panašėjo į vešlias pelkes, o ne į klestinčią šalies sostinę, šiose vietose gausiai augo ir žydėjo šis augalas. Šiandien iriso (vilkdalgio) žiedo emblemą pamatysite ant kiekvieno regionui priklausančio daikto - pradedant autobusais ir baigiant maišais šiukšlėms.


Na, bet ne apie tai šį kartą. Miestelėnams ir miesto svečiams skirti nemokami šeštadienio ir sekmadienio koncertai, pasivaikščiojimas Briuselio regiono parlamente (rue du Lombard), viktorinos ir eisenos. Palais des Sciences (boulevard de l'Empereu) - ateljė, koncertai ir cirko pasirodymai, rue Ravenstein - pasimatymai su Ixelles policininkais ir ugniagesiais bei mokslo eksperimentų studija; Mont des Arts - briuselėnų pik-nik'as (sekmadienį nuo 12 val.)!


Visą savaitgalio programą rasite paspaudę čia.

"Would you?" Belgijos eurovizinė dainelė

Live from Buena Vista

Mudviem besiruošiant į du mėnesius lauktą "Live from Buena Vista" koncertą buvo kilus baisinga nerimo banga - kur bilietai?! Seniai paštu gauti, apčiupinėti, apdžiaugti ir saugiai kažkur padėti. Cha cha. Pusvalandį prieš paskutinę minutę praleidom kilnodami popierius ir rausdami nelegalius namų archyvus (nesuprantu, kaip jie susikaupia). Nu, nėra. Gal prie dokumentų? O tai tada gal prie prancūzų? Tai gal bardačioke (čia mes taip esam pakrikštiję kairį viršutinį virtuvės spintelės stalčių)?! O striukės kišenėse ir kuprinėse žiūrėjai?! Kur radai? Mano naktinio stalelio stalčiuje?! Negali būti! Kas ten galėjo juos įdėti?! Aš?! Tai jau tikrai ne. Gal Tu pats ten įdėjai. Arba buvai atsinešęs tuos bilietus prieš miegą pasidžiaugti ir jie ten-tada-kažkaip-ir-atsirado. Praktiškai patys, nes aš tai tikrai jų ten nedėjau. Vat, maždaug taip :)

Atradę bilietus į koncertą jau net neišskubėjom, o skuoste išskuodėm. "Ancienne Belgique" lankėmės pirmą kartą, tad buvo įdomu apsižvalgyti. Pastatas ne naujas, įsitaisęs šalia Anspach bulvaro, scena gana žmoniško dydžio, o pati koncertų salė su lože ir dviem balkonų eilėmis. Savotiško žavesio teikia atvirų komunikacijų ornamentai. Bet kas mane iki šiol stebina (nors ir nebuvo pirmas koncertas Briuselyje) - tai garso aparatūra. Garso kokybė - tarsi klausytum geriausioje studijoje įrašyto kokybiškausio garso. Jokio zyzimo, neaiškumo, cypimo - tyras garsas, škias. Vienas malonumas ausiai. Atrodo, kad netyčia papuolei į kompaktinę plokštelę - tarsi Rūta garsų karalystėje.

"Buena Vista" man visuomet primena du dalykus. Tiksliau vieną dalyką ir vieną žmogų. Kartą, prieš daug metų, mūsų grupė atlikinėjo praktiką muziejuose ir galerijose. Na, man ir Donvinai teko ne pats linksmiausias muziejaus skyrius - archyvas. Ir gal baisumas būtų ne pačiame archyve, bet tame darbe, kurį gavom dirbt. Visą savaitę petys petin aprašynėjom maždaug 9 dešimtmečio įvairių kombinatų vakarėlių ir demonstracijų fotografijas. Įtariu, kad gana neblogai pasitarnavom archyvarėm :) Na, tai, kad nebūtų baisiai liūdna, su Donvina dalinomės jos ausinuku ir klausėm "Buena Vista Social Club". Tada šiuos kubiečius išgirdau pirmą kartą.

Dvi valandas trukęs koncertas buvo vykusiai surežisuotas, salsa pamarginta trombono ir trimito dialogais, improvizuotais čia-čia, raudonsuknės aksominės primadonos vilionėmis ir vokalisto-meškiaus sukinukais :) Vos grupei užgrojus, visi salėje buvę ispanai ir ispanakalbiai ėmė mikliai raitytis ir kraipytis, suktis poromis ir po vieną - lyg būtų laukę kokio sutarto signalo. Pasijutau lyg kokia nerangi šiaurietė kukliai vyksinti klubais į kairę, trept trept, į dešinę, trept trept ir negrabiai rankomis mušanti ritmą. Fju... reikėjo matyt, kaip ten mažaūgiai ispanai siautė.

Šiame koncerte sudalyvauti buvo verta, nors grojo ir gana šviežios sudėties grupė (o kas jai belieka, kai išmirė visi veteranai?). Vokalai - neįtikėtini, kaip sako prancūzai, muzikantai - profesionalai, programa - visų trokštama, o ant scenos gundančiai klubais linguojantis veik dvimetrinis juodaodis meškiuko šypsena - papildomo šarmo taškai :)

Tiesa, su gerais bilietais Briuselye situacija prastoka. Ne todėl, kad nevyktų koncertai ar, kad jie buvo rengiami mažose salėse, bet todėl, kad visuomet paklausa kelis ar net kelioliką kartų viršija pasiūlą. Tik pasirodo (ar dar net nespėja) skelbimas apie koncertą, o bilietų jau nebėra. Va, galiu tik pasiguosti, kad ne per seniausiai paskelbė, kad birželio mėnesį Briuselyje koncertuos Lou Reed'as, bet... bilietų jau nebėra. C'est la vie...

Belgiška muzika Eurovizijoje

Kad jau pradėjau apie muziką, pamaniau, kad pasidalinsiu ir viena kita belgų daina, dalyvavusia "Eurovizijos" konkurse.

Šių metų belgų eurovizinis bandymas man net gi visai patiko. Toks puikus "vintažas", tik nepamenu, kaip jis buvo įvertintas :)

Pernai metais (2010) belgai į "Euroviziją" nusiuntė savo gitarą įsimylėjusį Tom'ą Dice'ą:

2009 m. Maskvoje dainavo belgiškas Elvis Preslis ("Copycat"). Na, mano akimis žiūrint, tai jis toks... hm... nelabai nusisekęs, tas jų Preslis:

Na, o 2008 m. tai visiškas belgiškas pravalas. Kartais geriau išvis nedalyvauti:

2007 m. - belgiškas "Saulės kliošas". Geri ir neįvertinti kaip lietuviai ;)

2006 m. ... totaliai blogas belgų pasirinkimas... na, nebent jie tikėjosi išlošti "ant" dainininkės praskiepo :)

2005 m. atsiųstas Selinas Dionas, daug geresnis, nei metais vėliau dainavusi belgiška Yva:

2004 m. finale skambėjusi "One life" gal ir apgalvotas pasirinkimas, bet šiaip, tai kažkoks marazmas:

O štai 2003 m. konkurse dalyvavusi daina ir šiandien kartas nuo karto suskamba radijuje:

Apie 2002 metų šedevrą, tai... na, gal kam ir patiks:

Na, ir keli senesni gabaliukai. 1971 m. Jacques Raymond'o ir Lily Castel atliekama "Goeiemorgen, Morgen":

O vat, 1986 m. Sandra Kim sudainuota "J'aime la vie" Belgijai išplėšė kol kas vienintelę pirmą vietą "Eurovizijos" konkurse:

1975 m. poliglotiškas belgiškų lyrizmas:

Tai tiek trumpai apie Belgijos bandymus užkariauti Europą. Jei susidomėjote - tokios muzikos pilnas jutubas. 

Kelios tralialionės apie Briuselį

Pagalvojau, kad ne prošal būtų pasidalinti keliomis atrastomis dainelėmis apie Briuselį. Porą tai užtikrintų ir laiko patikrintų ir porą šiandieninių :)

Pirmasis - ekspresyvusis Jacques Brel'is ir jo "Bruxelles":

Romantiški jausmai Briuseliui Dick'o Annegarn'o dainoje "Bruxelles ma belle":

Belgų komikės Simone Max atliekama "Oie, oie, oie":

Dalidos perdainuota Jacques Brel'io daina "Il pleut sur Bruxelles" apie lietų Briuselyje:

Na, šiame dainos "Bruxelles" klipe daug Briuselio nepamatysite, bet galit pasiklausyti apie ilgesį šiam miestui:

Linksmas Benabar gabaliukas apie Briuselį "Bruxelles":

Dvikalbis "Simple plan" kūrinys apie Briuselį:

Na, o čia tai net nežinau nei kas, nei apie ką, bet vadinasi tai "Une chanson belge":

Gal žinote daugiau dainų apie Briuselį?

"Muziekpublique" ir airių grupės "Shantalla" koncertas

Nerijaus kolegės airės Monikos kvietimu apsilankėme airių-škotų grupės "Shantalla" koncerte. Eidami neturėjome jokių iliuzijų ir net patingėjome prieš tai internete pasidomėti kas tai per dainorėliai, todėl gausiai tradiciniu folkloru atmiešta muzika ir šilta koncerto atmosfera paliko malonius įspūdžius. Smagi ir mums mažai įprasta pokalbio scenoje tradicija, kupina paprastų, bet šmaikščių pokštų ir nuoširdaus bendravimo su publika. Žinoma, airiška ir škotiška publika taip pat neatsiliko - plojo, šūkčiojo ir dainavo drauge su grupe. Vokalistė Helena baisiai tokiu publikos elgesiu pasidžiaugė ir paskatino visus pašūkčioti drauge, nes tai esą pagirtinas ir ypač tinkamas elgesys airiškos ir škotiškos muzikos koncerte :) 

Grupės dūdmaišininkas Michaelis pasiguodė, kad vakar jo namuose apsilankė vagys, kurie per savo neišmanimą neįvertino seno airiško instrumento ir pačiupinėję paliko jį gulėti ten, kur rado. pasisekė ir Michaeliui ir mums, mat tai - bene charakteringiausias grupės instrumentas, unikalus tiek skambesiu, tiek grojimo technika. Išvertus iš airių kalbos, instrumento pavadinimas "píobaí uilleann" skambėtų kaip "alkūninis dūdmaišis". Šį airišką dūdmaišį sudaro dvi pagrindinės dalys: prie liemens diržu tvirtinamos dumplės, kurios yra spaudžiamos alkūne ir maišo su keliomis dūdelėmis, pro kurias ir išvinguriuoja dumplėmis įpūstas oras. Žemiau esančiame paveikslėlyje matote kaip atrodo šis instrumentas.

Kas mums dar patiko? O gi australišku straubliu didjeridoo grojęs milžinas.  Skambesys panašus į tą, kuris skamba žemiau esančiame įraše, tik milžino didjeridoo buvo toks paturbintas, teleskopinis, matomai specialiai sukurtas šiuolaikinis straublio variantas.

Taigi, kitas svarbus dalykas, kad atradome "Muziekpublique" ir Port de Namur pasaže, Matonge rajone, įsikūrusį Moliere teatrą, kuriame ir vyko koncertas. Kaip pasakojo Monika, "Muziekpublique" pavasarį rengia koncertus Ixelles rajone esančiuose privačiuose gyvenamuose namuose. Bilietas kainuoja 10 eurų, už kuriuose ne tik galima paklausyti smagios world muzikos, bet ir pasicekavinti svetimuose namuose :)

Lapkritį ir gruodį Moliere teatre vyks dar keli išties dėmesio verti koncertai: čečėnių ir gruzinių ansamblio "Ensemble aznach", Hadda Ouakki iš Maroko, tuvių kvarteto "Huun huur Tu", brazilų "Grupo Uakti", taip pat kelių italų, indų, meksikiečių ir kt. muzikos grupių koncertai. Visą programą rasite "Muziekpublique" internetinėje svetainėje ir gal susitiksime kuriame nors koncerte :)

Jazzu ir Leon Somov "The Music Village" klube

Nutariau pasidalinti naujiena. Sakau, gal bus aktualu ir kam nors, kas neskaito Belgijos lietuvių bendruomenės konferencijos pranešimų. O naujiena štai tokia, kad lapkričio 21 d. Briuselio džiazo klube "The Music Village" skambės Jazzu ir Leon Somov - vienas populiariausių lietuviškų duetų. Ir į mūsų kaimą ateis šventė :)

Taigi, koncertas vyks lapkričio 21 d. (pirmadienį). Bilietus galima rezervuoti internetiniame klubo puslapyje: http://www.themusicvillage.com/Reservation.aspx

Bilieto kaina: BLB nariams 13 Eur, ne BLB nariams - 15 Eur.


O čia - ausytėms pasimaloninti:

Vietiniai barai: Splendid 2 ir Etcetera

Splendid 2

Mūsų gatvėje, netolimoje kaimynystėje, yra du barai. Vienas skambiu pavadinimu "Splendid 2", antrasis - daug žadinčiu "Etcetera". Tolimesnėje kaiminystėje jų yra ir daugiau - ispanų, potugalų, indų ir t.t. Bet šį kartą apie kaimynines knaipes.

Už poros namų įsikūrusio "Splendid 2" jau beveik nekenčiu (čia gal tas slopinamas lietuviškas charakeris prasimuša?). Mat, švelniai tariant, mėgsta jie kartas nuo karto pamuzikuoti iki pat dvylikos. Ką ten pamuzikuoti - susirenka vietinė šutvė ir duoda džiazo - bando pritardami dainuoti "The road to hell", trypia kojomis, ploja, dažniausiai dar kokia moteriškė girtu balseliu bando išrėkti kažką panašaus į "aš tave myyyyyliuuu, o tu mane gerhbi?!". Po vidurnakčio visi pradeda išsivaikščioti - birbina motociklus, aptarinėja pavykusį vakarą ir tariasi čia vėl ateiti. Bet keisčiausia tai, kad šitas baras iš pačio ryto vėl laukia klientų. Jau devintą valandą čia prie staliukų kas nors gurkšnoja kavą ar ką nors stipresnio, sklaido laikraščius ir laukia vakaro... Vienintelė paguoda ta, kad jie dar ponormalę muziką leidžia ir kad ne kiekvieną dieną baliavoja.

Tindersticks: porcija melancholijos

Vakar buvom ilgai lauktame Tindersticksų koncerte. Taip ilgai laukėm, kad aš net pamiršau, kad jau. Gerai, kad yra kas primena - Jurgos dovanotas kalendorius su svarbiausiais mūsų socialinio gyvenimo punktais.

Koncertą britai surengė briuselėnų mėgiamame BOZAR'e, kur salės, salytės, knygynas ir vaizdo/garso įrašų parduotuvė, koncertai ir parodos po vienu stogu. Jei Tave priima BOZAR'as - tai vietiniams šitai jau aukštas kokybės ženklas. Todėl visos pirmininkaujančios šalys veržte veržiasi būtent čia rengti savo prisistatymo kultūrines programas. Buvo vengrų renginukai. Dabar, su skambiu šūkiu "I, culture", į BOZAR'ą veržiasi lenkai. Po poros metų ateis ir mūsų eilė užimti žemo starto poziciją prie šv. BOZAR'o durų. Tikriausiai su apvalaina biudžeto eilute už patalpų nuomą ir privalomą reklaminės medžiagos gamybą. Bet... šv. BOZAR'as - godus ir mėgsta aukas.

Ai, ką aš čia apie BOZAR'ą, klausėmės tai Tindesticksų, kurie įvairiaspalvei publikai atliko filmams kurtus garso takelius. Per pusantros valandos nuskambėjo kūriniai iš "Nenete et Boni", "L'Intrus", "35 Rhums", "White material" ir kitų Claire Denis filmų. Nerealu, kai filmų iškarpas lydi gyvai atliekamas garsas - su jautriais niuansais ir poetiškais nuvinguriavimais. Gražu, ramu ir ... noriu dar. Beje, Tindersticksai dalyvavo šiųmetiniame Briuselio kino festivalyje, kur buvo pakviesti pabūti jo razinka. Sakyčiau, net ne razinka, o visa slyva.

Briuselio džiazo maratonas

Savaitgalį Briuselis virpėjo nuo džiazo ir išsišiepusių jo mėgėjų. Smagiai praėjo šešioliktas Briuselio džiazo maratonas -  arba du šimtai nemokamų džiazo koncertų per tris dienas. Koncertai vyko keliose pagrindinėse miesto aikštėse, klubuose, koncertų salėse ir kavinėse.

Belgijos žemėlapis / Map of Belgium

Dvi belgės - Sabina Clappaert ir Ineke Van Nieuwenhove - perkūrė Amandos Palmer dainos "Maps of Tasmania" video klipą ir iš Tasmanijos padarė Belgiją. Sumanymą parėmė Belgijos dizaineriai, kurie specialiai klipui sukūrė keliolika porų kelnaičių. Kaip sako idėjos autorės, jos naują video sukūrė per du mėnesius, o politikai negali per metus suformuoti vyriausybės. Na, bet svarbiausia jų siunčiama žinia - Belgija nėra nuobodi ir pilka, Belgija - įdomi! O aš norėčiau tų su midijom ir bulvytėm ;) 

Didesnis vaizdas http://www.mapofbelgium.be/

Mums sekasi - sučiupom bilietus į "Tindersticks" kocertą!

Tikrai taip - pagaliau ir mums pasisekė. Spėjom laiku nusipirkti bilietus į  notingamiečių "Tindersticks" koncertą - mat iki šiol tai tik žiūrėdavom į užrašus "IŠPARDUOTA". Na, na, na. Birželio 23 dieną mūsų ausys ir sielos džiuginsis "Dying slowly", "Until the morning comes", "All the love", Before you close your eyes" ir kt. dainuškomis.

Café Belga

Šalia Flagey aikštės yra įsikūrusi le plus bon kavinė vardu Café Belga. Iki jos mums viso labo dešimt minučių pėsčiomis, tad kartas nuo karto nuslenkam ten pasiurbti vakarinio gėrimėlio.

Puiki amosfera. Gal kiek primena vilnietišką ŠMC'ą. Gyvenimas verda ir viduje, ir linksmai šukalioja lauko terasoje. Svarbus punktas, kad Café Belga būna daug džiazo, regio, d&b, klasikos, r&b, prancūziškų šansonų ir kitos geros muzikytės tirli pirli. O šiandien ir mes dar spėjom nugriebti kelis sekmadieninio džiazo gabaliukus, mat pasirodo, kad sekmadieniais čia visada nuo penktos duoda ne tik išgerti, bet ir džiazo.

Gėrimai nėra patys pigiausi, bet galima sau leisti. Virtuvė dirba iki ketvirtos. O kas nuostabiausia, pati Café Belga dirba nuo aštuntos ryto iki antros ryto ;) darbo dienomis ir iki trečios penktadieniais-šeštadieniais.

The Music Village

Na, štai, po truputį plečiasi mūsų socialinis-kultūrinis Briuselio žemėlapis. Vakar buvom nuvesti į pačiame miesto centre (50 rue des Pierres) įsikūrusį džiazo klubą "The Music Village". Kaip skelbiama klubo internetinėje svetainėje, čia nuo 2000 metų organizuojami gyvi džiazo koncertai ir kasmet jų įvyksta daugiau kaip 250 (įspūdinga). "The Music Village" koncertuoja geriausi Belgijos ir užsieni atlikėjais (jų tarpe, kaip byloja legendos, dainavo Neda ir Arina. Abi atskirai).

Klubas veikia tik koncertų metu, jame nerūkoma (nykščius aukštyn!), mielai laukiami lankytojai su vaikais (bent tris matėme vakar). Rekomenduojama vietas rezervuoti iš anksto telefonu arba el.paštu. Vietų užsakymas nemokamas, įėjimas į klubą kainuoja nuo 7,50 iki 20 eurų. Tiksli kaina skelbiama programoje.

Klubas atsidaro 7 valandą, koncertai prasideda 8.30 darbo dienomis ir 9.00 savaitgaliais.

Maisto meniu skelbiamas klubo puslapyje.

Kaip kiekviena gera vieta, taip ir "The Music Village" turi savo legendą-talismaną - senyvo amžiaus gyvo džiazo mėgėją. Kaip pristatė Tomas, šis džiazistas klube apsilanko 2-3 kartus per savaitę ir visuomet su jį lydinčia jauna moterimi. O šios kartas nuo katro keičiasi ... pamainomis ;)

Balkan trafik festivalis ir Goran Bregovič

Liko tik apyrankės ir šilti prisiminimai apie penktadieninį Gorano Bregovičiaus koncertą, kaip "Agenda" pavadino, "vyšnią ant festivalio torto". Vyšnia buvo kaip reikiant. Pilnos sudėties komanda - čigonų orkestras, dvi bulgarės dainininkės, prancūzai choristai, aktorė ir pats maestro - pristatė naują kūrinį "Margot, mémoires d’une reine malheureuse" ("Margo, nelaimingos karalienės atsiminimai"). Pasak paties Bregovičiaus, pasirinkdamas gerai žinomą istorinę asmenybę, jis pasakoją apie jo paties šalį skriaudusį karą. Na, tai gal kiek kitoks, bet nemažiau įdomus, Bregovičius.

O po bisų... publika gavo gerą dozę tradicinės geriausios Bregovičiaus muzikos. Šėlo, klykė, spiegė valdomi vienu Bregovičiaus pirštu. Vienu akordu. Visa salė tapo panaši į žvejų tinklą, pilną spurdančių sardinėlių, kurios dar ir darniai traukė balkaniškas daineles.

Festivalis organizuotas jau penktus metus. Pagrindiniai renginiai (o gal ir visi) vyko BOZAR'e. Prieš koncertą dar spėjom apeiti keletą salių, kur užtikom graikiškų užkandžių ir balkaniškų gėrimėlių. Po tuo pačiu stogu vyko ir nedidukas turgelis, o šalia jo... fantastiškas lėlininko pasirodymas - ant žiūrovų delnų šokdinama lengvutė medinė balerina - sprindžio dydžio marionetė. Publika stebėjo net sulaikius kvapą - kad nenupūstų lėlytės.

Tom Jones Suikerrock muzikos festivalyje

Šią vasarą, liepos 28 dieną, Suikerrock muzikos festivalyje (Tienen mieste) koncertuos ne kas kitas, o UK muzikos 60-70-ųjų legenda Tom Jones! Septyniasdešimtmetis dainininkas atliko tokius hitus garsuolius, kaip "Sex bomb", "Delilah", "The green green grass of home", "It's not unusual", "I'll never fall in love again" ir t.t., ir t.t.

Kas gi dar įrašytas programoje? Na, visas senienų rinkinys: Soulsisters, belgai Triggerfinger, Iggy & The Stooges, Deep Purple, Roxette (ei, Rūta, atvažiuok ant šitų! ;)).

 

Yra norinčių?