Mano mėgstamos Briuselio šokoladinės

Kalbėti apie šokoladą Belgijoje - tai tikriausiai taip pat banalu kaip apie cepelinus Lietuvoje ir neišsemiama kaip apie pastą makronus Italijoje. Šokolado parduotuvėlių arba šokoladinių galima rasti kiekvienoje Briuselio prekybinėje gatvelėje ir aikštėje, jau nekalbant apie tokias turistines miesto vietas kaip Saint Hubert galerijos, senamiestis ar Grand Sablon aikštė. Trumpiau tariant, šokolado čia galima gauti visur ir visokio. Gero ir blogo. Juodo ir balto. Tiražuojamo fabrikėliuose ir lipdomo rankomis.

Šokolado gyvendami Briuselyje nepradėjo valgyti daugiau, bet pradėjom rinktis aukštos kokybės juodąjį. Aš išvis pamėgau briutą. Tiesą pasakius, tai Belgijoje net parduotuvinis "Cote d'Or" yra stipriai geresnės kokybės nei suvenyrinė "Rūtos" produkcija (deja…). Vat, kuo po trijų metų Belgijoje pradėjau bjaurėtis - tai burnoje į neaiškią košę virstančiomis kakavos ir sojos plytelėmis.

O štai čia šokoladinių ir parduotuvėlių sąrašas, kuriose lankomės, kai norisi šokolado:

Culinaria on Tour - mišelininis ketvirtadienis Sablone

Mario Elias iš "Le Cor de Chasse"

Šį rudenį vis juokais pasiskųsdavau, kad tiek Brisuelyje mišelininių restoranų, o iki šiol nesu nei viename jų buvusi. Ir štai, ketvirtadienio vakarą Sablone spėjau aplankyti net keturis tokius. Na, tiksliau paragauti keturių žvaigždėtų restoranų šefų sukurtų patiekalų: Julien Burlat iš "Le Dôme", Mario Elias iš "Le Cor de Chasse", Pascal Devalkeneer iš "Le Chalet de la Fôret" ir Sang Hoon Degeimbre iš "L'Air du Temps". Visi jie buvo baisiai skanūs (kažkaip nerandu geresnio epiteto) ir su vienokiu ar kitokiu netikėtumo elementu. 

 Pascal Devalkeneer iš "Le Chalet de la Fôret"

Ragavimus pradėjom nuo "Le Chalet de la Fôret" virtuvės. "Cappuccino de saison" ("Sezoninis kapučino") - nebepamenu kokia tai slėgta mėsytė, šukutė, skrudinti riešutai, džiovintos spanguolės ir dar kažkas, ko nesugebėjau visame skanume atskirti. Tikrai, kad nepriekaištingas Pascal'io Devalkeneer'io kūrinys.

Šeštadieniai dviese: Jonas Mekas, Van der Weydenas, Indija, Gerbaud šokoladinė ir kiti geri dalykai

Briuselio vitrina. Norėčau tokio arbatinuko

Atšalo Briuselis. Baigiasi ruduo ir ateina pats nemaloniausias žiemos-ne-žiemos laikas, kai anksti temsta, kartas nuo karto drengia smulkus lietus, pilkai aptrauktas dangus, dūsauja šiaurės vėjas ir anksti temsta. Briuselis atsisuka, sakyčiau, gana šlykščiu profiliu ir geriau jau klaidžioti po jo vidinį pasaulį, nei stengtis pliurzėje ir darganoje įžvelgti kažką romantiško. Geriau vakarais ir savaitgaliais klaidžioti po galerijas ir muziejus, gerti karštą Gerbaud arba Blondeelio šokoladą, mėgautis pašnekesiu jaukioje vyninėje, ragauti gerą kavą, lankyti kino teatrus ir namuose garinti kiniškus koldūnus. Kad būtų jaukiau, kad rankos ir nosys nežvarbtų, kad širdys džiaugtųsi šiltais vakarais.

Frédéric Blondeel šokoladas ir ledai

Šiandien smagiai leidom dieną su Joana, Laurynu ir Akvile. Sablono aikštėje paganėme akis į dailiai besikaunančius riterius ir patraukėm užkąsti. Galvų smarkiai nesukom ir patraukėm tiesiai į Ellis Gourmet burger, kur skaniausi mėsainiai Briuselyje, o pasisotinę panūdom ledų. Buvau girdėjus ar skaičius, kad skanius ledus gamina netoliese įsikūrusi Comus&Gasterea ledainė, bet atėję pabučiavom rankeną - pavėlavom 3 minutes, ledainė dirba tik iki 18 val.

Brussels chocolate week / Šokoladinė Briuselio savaitė

Kas lankėtės Briuselyje ir nepirkote lauktuvių šokolado - pakelkite ranką. Jei pakėlėte - tai tikriausiai tik todėl, kad nespėjote užsukti į šokolado parduotuvę, o oro uoste buvo nutįsusios kilometrinės eilės ir vėl neliko kada pagriebti plytelę kartaus skanumyno. O tie, kas mėgstate šokoladą, tikrai žinote, kad Belgijoje gaminamas beveik kad geriausias šokoladas pasaulyje. Neuhaus'as, Godiva, Leonidas ir nerealusis Marcolini, Wittamer... o dar visa eilė nepriklausomų šokolado gamintojų ir visa Briugės šokoladininkų gildija. Mmmm.... juodas, pieniškas, baltas. Su riešutais, su džiovintais vaisiais, karamele, druska, kuberdonais, mėtomis, čiobreliais, čili ir juodaisiais pipirais. O dar visa įvairovė pralinė - su viskuo. Tikriausiai, kad taip pat neperlenksiu lazdos sakydama, kad Belgija ir Briuselis daugeliui pirmiausia kelia saldžias mintis apie šokoladą ir alų, ar ne? Tad šokoladinė Briuselio savaitė (Brussels chocolate week) atėjo pačiu laiku, kad praskaidrintų nuolatos apsiniaukusio dangaus keliamą slogulį.

Šiandien prasidėjusi saldi savaitė startavo tiesiai į Gineso rekordų knygą. Prieš pat vidurdienį buvo atidengtas Andrew Farrugia sukurtas 34 m ilgio šokoladinis traukinys - keliolika vagonų į vieną pusė tempiamų senovinio garvežio, o į kitą - modernaus lokomotyvo. O vagonuose - vežama uoliena, sijos, skrynios, tvirtai pririštos statinės. Andrew nulipdė ir vagoną-restoraną, kuriame, pro praskleistas užuolaidėles, matyti padengti staliukai! Šalia - vagonas-virtuvė, už jos rikiuojasi visa eilė paprastų keleivinių vagonų pritemdytais langais (o įsivaizduojate koks kvapas, kai persisvėręs per apsauginę tvorelę bandai iš arčiau nufotografuoti ornamentuotą traukinį?!).

Neuhaus outlet'as

Šokolado mėgėjams tikriausiai net nereikia pasakoti, kas yra tas Neuhaus'as. Kitiems, kurie tikėjosi, kad imsiu ir parašysiu apie batų išparduotuvę, trumpai pristatau - ta daaaam - vieną iš geriausių belgiško šokolado gamintojų - NEUHAUS.

Pradžią šiam saldžiam verslui davė 1857 m. madingiausioje Briuselio vietoje - dengtose Šv. Huberto galerijose (konkrečiai - Galerie de la Reine) - šveicaro Jean'o Neuhaus'o su svainiu įkurta ...vaistinė. Joje Nauhaus'as pardavinėjo ne ką kitą, o bombonkes nuo kosulio ir nuo pilvo skausmų. Į šeimos verslą įsiliejus Jean'o sūnui Frédéric'ui, čiulpinukai nuo pilvo dieglių virto šokoladu. Frédéric'o sūnus Jean'as 1912 m. sukūrė garsiuosius praline - šokoladinius saldainius su įdaru, o jo talentinga žmona Louise Agostini - nepakeičiamas praline dėžutes šokoladui, kurias iki šiol naudoja visi Belgijos šokoladininkai.

Tai, kad Neuhaus'as yra vienas iš šokoladininkų lyderių - seniai žinojau, tačiau, kad jų produkcijos galima įsigyti Briuselio pakraštyje įsikūrusioje išparduotuvėje - man buvo didi naujiena. O tai, kad nuvykus į šią svajonių išparduotuvę galima ragauti visus saldainius iš eilės - pasirodė absoliučiai tobula. Tai ir nuvykom į Vlezembeek'ą savomis akimis pamatyti tą šokoladinį rojų.

Mr. Godiva suvalgė paskutinį šokoladinį saldainį

Šokolado gerbėjams - šiandien turėtų gerklėje strigti šio juodo skanėsto gabaliukas. Arba pradėkim šiek tiek kitaip. Šokolado gerbėjai, o ypač belgiškųjų praline mylėtojai, šiandien, gedulo vardan, turėtų pasirinkti juodą šokoladą. Šiandien Šveicarijoje mirė legendinės šokolado imperijos "GODIVA" karalius - Pierras Drapsas jaunesnysis.

1926 m., jaunesniojo Pierro tėvas, Pierras Drapsas vyresnysis pradėjo gaminti legendinius belgiško šokolado praline, kurie tada dar nesivadino skambiu vardu "GODIVA". Daug nedvejodami, prie saldaus tėvo verlo prisijungė ir Pierras jaunesnysis su kitais dviem broliais (veikiausiai nePierrais).

Prieš II Pasaulinį karą pasimirė senasis Pierras ir šokoladinę karalystę paveldėję broliai ją perkrikštijo legendinės ledi Godivos vardu. Netrukus po to, naujasis šokolado gamintojas, valdęs dvidešimt parduotuvių Belgijoje ir vieną Paryžiuje, pasauliui buvo pristatytas 1958 m., pasaulinės EXPO metu.

1972 m., "GODIVA" atidarė pirmąją parduotuvę New York'e bei parsidavė tarptautinei Amerikos kompanijai Campbell's... Taip belgiška belgiško šokolado legenda tapo tarptautine.

Šiandien pasaulyje veikia daugiau kaip 450 "GODIVA" parduotuvių. Gana neblogai, ar ne?

P.S. Įrašo pavadinimą pasiskolinau iš šio straipsnio, publikuoto www.flandersnews.be. Paveiksliukas irgi iš internetinių tyrų.