Laekeno kapinės: Rodeno "Mąstytojas", buržua ir požeminės galerijos

Drauge su Laurynu ir Akvile šiandien aplankėme Laekeno kapines ir jose parimusį Augusto Rodeno "Mąstytoją". Vieną iš keliolikos garsiosios skulptūros kopijų, kurią sau kažkada užsisakė meno ir senienų kolekcionierius Joseph Dillen (Žozefas Dijenas).

Tipinės XIX a. Laekeno kapinės yra seniausios iš vis veikiančių kapinių Briuselyje ir tikriausiai, kad žinomiausios turtingu kultūriniu ir memorialiniu paveldu. Kitas įdomus dalykas tas, kad tai paskutinės parapijinės kapinės Briuselyje, susispietusios aplink bažnyčią ir likusios arčiau gyvųjų parapijiečių. Visos kitos parapijinės Belgijos sostinės kapinės palaipsniui buvo uždarytos, o jas pakeitė izoliuotos nuo kasdienio gyevnimo rajonų kapinės (kaip pvz., Ixelles kapinės).

Laekeno kapinėmis miestiečiai ir kilmingieji susidomėjo 1831 m. šalimais įsikūrus karališkajai šeimai. Noras pasilaidoti būtent čia dar labiau išaugo tada, kai 1850 m. senojoje Laekeno Dievo Motinos bažnyčioje buvo palaidota pirmoji Belgijos karalienė Louise-Marie (kapinių centre išlikęs šios bažnyčios choras). O kas gi nenorėtų, jei galėtų?

Karališkoji oranžerija Laekene

Karališkoji oranžerija. Kongo paviljonas

Pernai pavasarį pirmą kartą apsilankėme karališkoje oranžerijoje Laekene (Serres Royales de Laeken), todėl šiais metais tarsi ir atsirado tokia mažytė pavasario tradicija (et, kvaila kalbėti apie tradicijas, kai jos po metų jau bus pavirtusios į pasivaikščiojimus Kairėnų botanikos sode). Pernai nebespėjau pasidalinti fotografijomis (šių net nebuvo daug, nes fotoaparato elementas atlaikė tik įėjimą į apskritą oranžerijos salę - Kongo paviljoną) ir įspūdžiais, šiais metais - irgi. Apgailestaujų, jei tarp skaitančių bus tokių, kurie nieko nežinojo apie pavasarinį karališkosios šeimos kvietimą pasivaikščioti pražydusios oranžerijos takais ir būtų tikrai apsilankę, jei tik būčiau apie tai parašius anksčiau. Tai tuomet - gal kitais metais apsilankysite, a?

Karališkoji rezidencija Laekene

Kiekvieną pavasarį, tris balandžio - gegužės savaites, karališkuoju parku ir suvešėjusia ornažerija mėgaujasi ne tik Alberto II šeima, bet ir visas Briuselis. Ir taip jau gerą šimtą metų. Apsilankiusi antrą kartą, galiu gi drąsiai sakyti, kad karaliaus pavaldiniai ir turistai noriai džiaugiasi tokiu rūmų svetingumu ir plaukte plaukia pasižvalgyti po karališkuosius sodus. Lankytojų tikrai daug, tad reikėtų pamiršti apie ramų pasisėdėjimą ir meditaciją apie palmes ar žydinčias vyšnias. Kažkur užmačiau, kad kasdien oranžerijose apsilanko apie 5000 žmonių (mh, taip, daug IMHO).

Karališkoji oranžerija

Kaip viskas ten buvo? Leopoldui II pageidaujant, architektas Alfonsas Balatas (Alphonse Balat) suprojektavo ir pastatydino oranžeriją - tikrą Art Deco ir inžinerijos perliuką, slepiantį išties neeilinį tropikų sodą. Oranžerija buvo pastatyta XIX a. pabaigoje. Statybos užtruko 21 metus ir buvo baigtos sukonstravus "Geležinę bažnyčią" - stikliniu kupolu dengtą statinį, tarnaujantį kaip karališkoji koplyčia.

Karališkieji rūmai - veidrodžių ir šviestuvų karalystė

Belgijos karalių aš visai nepažįstu ir net nesu nė karto jų mačius. Žinau tik, kad šiandien soste sėdi Albertas II, o jo sūnus princas Lorencas yra priėdęs velnių žilstelėjęs neklaužada raginiais akiniais. Bet kuo toliau - tuo labiau man jie patinka. Gal todėl, kad tai gana jauna dinastija, gal todėl, kad šie karaliai karaliauja Belgijoje, o gal todėl, kad valdo XXI a. pradžioje, bet kaip ir kodėl ten bebūtų, jie gana atviri visuomenei (aišku, neatmeskim ir to momento,kad juos tokiais galėjo padaryti ir kuris nors ministras pirmininkas): ištisus metus galima nemokamai aplankyti karališkąją kriptą Laekeno bažnyčioje ir vaikštinėti po buvusį mežioklės Laekeno parką, pavasarį liaudžiai atveria savo oranžerijos duris, vasarą (visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo savaitę, iki 9 d.) - oficialiosios rezidencijos, į kurią įsileidžia keistus muziejininkų projektus ir nesąmoningas pramogas vaikams. Na, bet vis tiek, fainas tas jų Albertas, kuris už prasižengimus ištrynė savo Lorencą iš interneto. Ok, ne iš interneto, o iš oficialios karališkosios svetainės. Nieko sau moderni bausmelė, ar ne?

Tai va, aš nevisai apie tai norėjau parašyt. Sekmadienį netyčia aplankėm karališkąją rezidenciją. Paprasčiausiai važiavom pro šalį, o gi žiūrim - žmonių tuntai rikiuojasi šalia karaliaus durų. Tada ir toptelėjo, kad visai buvom užmiršę šią nemokamą karališką pramogą (Bekingemo rūmų lankymas kainuoja apie 20 eurų!).

Belgijos karaliaus oficialioji rezidencija stovi beveik pačiame Aukštutinio ir Žemutinio miestų paribyje, Place des Palais, šalia nelabai išvaizdaus Briuselio parko (Park de Bruxelles). Centrinio rūmų fasado ašis sutampa su parko ašimi ir kitoje jo pusėje stovinčiais Parlamento rūmais. Tokia parinkta pastatų išdėstymo schema atspindi ir šalies politinę santvarką - konstitucinę monarchiją.

Karališkuosiuose rūmuose šiandieninis karalius negyvena, nes turi rūmus Laekene, ramesniame Briuselio pakraštyje. Miesto centre stūksantys neoklasicistiniai rūmai tarnauja kaip... biuras. Čia įrengti karaliaus ir karalienės bei aukštųjų valstybės pareigūnų kabinetai. Rūmuose taip pat rengiami iškilmingi pobūviai valstybinių švenčių metu.

Pavasaris žingsniuoja per Laekeno parką

Beje, iškart pradedu nuo post scriptum, tai reportažas iš praeito penktadienio pasivaikščiojimo po Laekeno parką, kai visu smagumu švietė saulė, dangus buvo giedras, o parke šypsojosi mamos ir mes. Na, ne mudviejų mamos, bet mamos išvedusios po pievutę pasiganyti savo vaikus ir vyrus. Pastarieji gauta laisve akivaizdžiai džiaugėsi ir svaidė į orą skraidančias lėkštes, spardė kamuolius, laidė aitvarėlius bei bandė leisti motorinius lėktuvėlius. Smaguma, kitaip ir nepavadinsi.

Nuošaliau nuo šeimų, savo jausmais dalinosi jaunos ir kiek vyresnės porelės. Bučiavosi, mylavosi, saulei demonstravo apnuogintus kūnus ir prisimerkdami bandė išvengti kritiškų sargių mamų žvilgsnių. Ai, bet tam gi ir pavasaris, kad bitutės ir gėlytės turėtų ką veikti :)

O mudu nusprendėm baigti pažintį su Laekeno parku, nes iki tol buvom kelis kartus apėję kaimynystėje stūksantį Atomiumą, šalimais įsikūrusį Bruparką bei įžengę porą nedrąsių žingsnelių į kažkada buvusius karališkuosius medžioklės plotus.

Kaip tvirtina mano kelionių vadovas, XI a. Laekenas tapo populiaria maldininkų kryptimi, nes buvo paskelbta, kad čia apsireiškė Švč. Mergelė Marija, bet daugiau niekur panašios informacijos neužtikau. Na, bet tebūnie taip, kaip sako "Almos litteros" gidas. O aš beveik drąsiai kirsčiau lažybų, jog šiandienos belgams ir Briuselio gyventojams šis parkas visų pirma asocijuojasi su karališkąja šalies šeima. Tai liudija ir parko Dynastie aikštėje iškilęs neogotikinis paminklas pirmajam Belgijos karaliui Leopoldui I, kuris norėdamas pagerbti savo žmonos Belgijos karalienės  Luizos Marijos Orleanientės atminimą, dabartinio Laekeno parko prieigose pastatydino Švč. Mergelei Marijai pašvęstą neogotikinę bažnyčią.