Šeimyniški Naujieji metai Londone

Arklio metus sutikom Londone. Nežinau, ar tai į gerą, ar į blogą, bet sutikom smagiai. Kita vertus, ar ne arkliui skirta visą laiką svetimais keliais risnoti?

Dar viena kelionė į Londoną, Anglijos-Belgijos futbolo mūšis ir karalienės deimantinis jubiliejus

Trumpiau tariant - tikrai daug progų atviliojo mus į Londoną. Pirmiausia tai išsipildė Nerijaus svajonė pažiūrėti futbolo rungtynes a) normaliai dideliame stadione; b) Anglijoje. Bilietus nupirko Marius ir Jurga, pačiu laiku prisiminę Nerijaus svajones ir reguliarų domėjimąsi šia Didžiojoje Britanijoje populiaria sporto šaka. Ačiū giminėms iš Londono! :)

Į Londoną vėl vykome Eurostar'o traukiniu. Kaip ir anksčiau - kelionė greita ir patogi, ir nepigi. St. Pancras'o stotyje mus pasitiko Jurga su kantriuoju Tomu. Vakare buvo daug kalbų, skanus naminis plovas, belgiškas alus ir dar kartą daug kalbų.

O šeštadienį mūsų laukė ne tik trumpesni - ilgesni pasišopinimai (kas važiavo į marškinių gatvę, kas ėjo į TK Max), bet ir išlauktasis ...futbolas! Pasitarmalavę metro pačiu laiku pasiekėm olimpinį Wembley stadioną, į kurį sruvo minios sirgalių (foto nebus, nes į stadioną oficialiai draudžiamą įsinešti foto ir video aparatūrą, tai aš ir nerizikavau :)). Prisipažinsiu, buvau nusiteikus išvysti lenkiškos agresijos a la Legia, bet akivaizdu, kad be reikalo. Gal dėl to, kad rungtynės buvo draugiškos, gal dėl to kad anglai žaidė su belgais, o gal dėl to, kad šioje šalyje normali futbolo sirgalių kultūra - nematėm nei muštynių, nei mušeikų, nei ypatingai nusialinusių sirgalių. Priešingai, rungtynes lydėjo skambios skanduotės, linksmas belgų ūbavimas ir praktiškai okeaniško dydžio banga - kai pamatai greitai atriedančią "bangą" - net norisi susigūžti. Šaunu!

Išėjimas iš stadiono ir sulipimas į metro taip pat profesionaliai suorganizuotas. Tam dirba ne tik visos tarnybos, policijos ir karo policijos žirgai, bet patys sirgaliai, gana drausmingai traukiantys link metro stoties.

O sekmadienį mūsų laukė - karalienės valdymo jubiliejui skirtas laivų paradas ir šventė Batersea parke. Ryte dar užmatėm, kad įėjimo į parką bilietus perpardavinėjo už ... tiesiog trūksta žodžių... už 1500 svarų. Kai ką? 5 prie 1500 - neblogai :) Jaučiat, kokios vertės dovaną gavo Nerijus gimtadienio proga?

Čiuku čiuku iš Briuselio į Londoną: dviejų valandų kelionė su "Eurostar"

Pirmą spalio savaitgalį pasinaudojom vienu iš Briuselio privalumų - vieta. Įsispraudęs į pačią Europos širdį, šis miestas yra žiauriai puikus starto taškas europinėms kelionėms - iki Amsterdamo - vos dvi, o iki Paryžiaus ar Kelno - trys valandos automobiliu, iki Londono - dvi valandos traukiniu. Žinoma, atstumą iki Londono irgi galima matuoti automobiliais - ypač jei išdrįstumėt važiuoti ne ta kelio puse - bet mes šįkart nutarėm jį išmatuoti traukiniais. Iš smalsumo. Na, ir ką Jūs manote - dvi valandos ramios, tylios kelionės (nė nepalyginsi su seniau Lietuvoje važinėjusiomis električkomis) ir atsirandi tarptautinėje St. Pancras traukinių stotyje. Neišpasakytas gėris. Jokių mindžiukavimų laukimo salėje, jokių pakilimų ir nusileidimų, jokių slėgio pokyčių, jokių reklamų ir siūlymų pirkti loterijos bilietus, jokio nuovargio. Ramuma. Kai traukinys pajuda - šitai supranti tik iš pradėjusio slinkti pakelės vaizdo. Greitį traukinukas išvysto irgi įspūdingą - Nerijus spėjo, kad greičiausiuose ruožuose traukinys lėkė didesniu nei 280 km/val. greičiu. Va, tada net ausis užgulė, kaip lėktuve.

Jei atstumą matuoti eurais - tai išeitų 85 Eur žmogui į vieną pusę. Į Paryžių, reikėtų teisybės dėlei pasakyt, bilietai daug pigesni. Per specialias akcijas į vieną pusę galima nukeliauti ir už 30-40 Eur.  

Londone praleidome dvi puikias dienas. Norėčiau rašyti lėtas, nes nebuvo skubos link oro uosto ir oro uoste. Ir kas Londone? Neskaitant to, kad tai buvo karščiausios ever rudens dienos Londone (Briuselyje irgi), mes su draugais JMTM aplankėme Parlamento rūmus (ekskursijos kaina 15 svarų), kur ne tik išklausėm Didžiosios Britanijos parlamentarizmo istoriją ir pasakaites apie iki šiol išlikusias apeigas :), bet ir susiurbčiojom popietės arbatėlę.

Pasisėmę žinių patraukėm Temzės krantine link Tate modern.

Hm, kas čia per pastatas? O gi, ne prastesni rūmai nei Parlamento - pati Londono rotušė.

Temzės krantinė, kaip ir visada, buvo pilna keistuolių, kūrėjų ir ... turistų :). Ir ne tokia ji jau trumpa, ta krantinė. Nors, jei nukulniuotumėme palei visą Nemuno krantinę Kaune ar Neries krantinę Vilniuje - atstumo taip pat prikapsėtų. Sukartos pėdos, uolekčiai ir kiti ilgio matai, drauge su saule, padarė savo - pradėjom žvalgytis laisvo suoliuko, vandens pardavėjų ar šiaip, bent jau kokio padoresnio šešėlio. Ir net nesitikėjom, kad šešėlyje slepiasi kultūra - po tiltu aptikome plačius klodus senknygių. Voila, kaip čia pas tuos londoniečius, beveik kaip pas Kauno bukinistus. Briuselyje tokios knygos paprastai pardavinėjamos dideliuose knygynuose.

Koja už kojos, bekalbėdami ir besimėgaudami bičiulyste, pripėdinom Tate modern. Kaip sako pats muziejus - menas už dyką.