Thermae Boetfort - dar geresni spa malonumai šalia Briuselio

Tuo, kad belgai moka virti alų, gaminti šokoladą, kepti vaflius, skrudinti bulvytes, konstruoti elektrinius traukinius, auginti cikorijas ir šparagus - tikriausiai, kad niekas neabejoja. Bet dar jie  (turiu mintyje belgus) labai neblogai išmano, kaip mėgautis vandens teikiamais malonumais. Nežinau, ar šitas mokėjimas paveldėtas iš Spa (turiu mintyje Spa miestelyje, Ardėnuose, įsikūrusį spa centrą), ar paslapčiomis išmoktas iš skandinavų, bet svarbiau tai, kad vos tik pervažiavęs Briuselio žiedą patenki į puikių puikiausią spa rojų. Na, gerai, gal šiek tiek persūdau - Olimpą.


Boetforte, pilko akmens pilaitėje įsikūrusios termos - nereali viečikė atsipūsti po darbų ar kaip reikiant perkrauti batereikes svaitgalį (įsitikinom tuo prieš porą savaičių su merginom besimėgaudamos šiluma ir aromatiniais potyriais). Viskas ko reikia yra čia: turkiškos, suomiškos, rusiškos, infraraudonųjų ir visų kitokių spindulių pirtys, atviri lauko baseinai ir burbulinės vonios pačiame pilaitės kieme. Šitai ypač nerealu tada, kai sutemsta ir nuogas tabaluodamasis baseine gali skaičiuoti užsižiebiančias žvaigždes ar paprasčiausiai spoksoti į apšviestus pilaitės bokštus ir bokštelius.

Taip pat čia veikia restoranėlis, kuriame susisupus į chalatą galima papietauti ir išgurkšnoti taurę putojančio. Galima atvykti visam savatgaliui ir apsistoti pilyje įrengtame viešbutyje.

Kur rasti gerą kirpėją / hairdresser / coiffeur Briuselyje?

foto iš www.lrytas.lt

Šitas klausimas mane kankino beveik pusantrų metų. Sutikite, kai esi pripratęs prie savo kirpėjo, kuris už Tave sumąsto, kaip Tave reikėtų apkirpti ir dar šitai padaro nepriekaištingai ir greitai - sunku tobula frenglish atsakyti belgui kirpėjui, kokio kirpimo Tu norėtum. Na, gal nevisiems. Bet man šitai buvo didi nekonforto būsena, todėl beveik metus kirpausi viso labo kas kelis mėnesius pas savo tobulą kirpėją Arūną... Vilniuje. Jo ir kirpimas laikydavosi porą-trejetą mėnesių ir be jokios baimės medituodavau, kol jis aplink ausis pasitikimai čekšėdavo žirklėmis. Visada tobulai. Et, Arūnai, atvažiuotum Tu į Briuselį padirbėti. Eičiu pas Tave kiekvieną mėnesį ir būčiau pati ištikimiausia klientė.

Savaitgalis Romoje: sekmadienis SS Quattri Coronati bažnyčioje, Romos forume ir ant bambinelio laiptų

Po saulėto šeštadienio, skaistus sekmadienis Romoje mums šypsojosi  iš visos širdies - kaip tikras italas - nuoširdžiai, draugiškai ir be jokio pilko debesėlio širdyje. Nesinorėjo ir galvoti, kad dar prieš vidurnaktį nutūpsim netokiame pavasariškame Briuselyje. Na, bet nuvijom tokias mintis tolyn ir pabandėm kiek galima tikslingiau nuskinti tą dieną (taip sakant, carpe diem).

Iškart po pusryčių nukulniavom iki vienos senesnių Romos bažnyčios skirtos keturiems bevardžiams kankiniams - IV a. Santi Quattri Coronati. Manoma, kad bažnyčia galėjo būti pastatydinta keturiems marmuro meistrams iš Panonijos, nukankintiems imperatoriaus Diokletiano įsakymų už tai, kad atsisakė iškalti dievo Asklepijaus statulą. Kita žinoma versija, kad keturi kankiniai buvę kareiviai, atsisakę garbinti tą patį Asklepijų.

Bažnytukė verta, kad užeitumėte. Ne tik tam, kad pamatytumėte originalias grindų mozaikas, meistrų nutapytus šventųjų atvaizdus ar pasisukinėtumėte po saulės nušviestą vidinį kiemelį, bet ir tam, kad pajustumėte besimaterializuojančią istorijos ir tikėjimo dvasią.

Bažnytukė jauki ir tokia absoliučiai tikra nuo pat senų aptrupėjusių freskų iki sekmadieninio vienuolių choralo, kurio klausant ima atrodyti, kad iš masyvių sienų, lyg koks vėsus žalsvas eliksyras, sunkte sunkiasi tyras ir besąlygiškas senųjų krikščionių tikėjimas, atkakli viltis, brolystė ir ramybė. Ir tas eliksyras užlieja, įsigeria į odą, ją apsunkina ir neleidžia nė žingsnio žengti lauk iš šventovės... ir taip ramu bei gera likti sename nutriušusiame klaupte ir leistis hipnotizuojamam skaidraus vienuolių giedojimo...

Išsėlinę iš SS Quattri Coronati bazilikos, pasukom siaura gatvele tolyn, beveik paraleliai Laterano gatvei. Tyliai pasivaikščiojom tarp apelsinmedžių metamų šešėlių, ochrinių sodų sienų ir į saulę atvertų langinių...

... užsukom į kelis paslaptingus kiemelius ir apsukę senąjį krikščioniškąjį kvartalą susitikom atsilabinti su savo kelionės kompanionais.

Garbės žodis - priešpiečiams pasirinktas restoranėlis - buvo visiškas fiasko (čia Rytis galėtų įsiterpti su baisiąja fraze "tai gi, ar aš nesakiau?"), bet tam buvo šioks pasiteisinimas - pasirinktasis restoranas, įsikūręs šalia mūsų apartamentų, mums neleido prisisėsti savo lauko terasoje ir ten palaukti pietų meto, nes dar buvo likę... 10 minučių iki restorano atsidarymo. Tai ne gi galėjom ten grįžti? Aišku, kad ne. Tad ilgai nesukę galvos pasirinkom kitą, "su vaizdu į Koliziejų". Ir taip buvo aišku, kad padarėm klaida (juo labiau, kad RR tą klaidą jau buvo padarę pirmą dieną), nes "La pace del cervello" padavėjai balsingai kvietė praeivius prisėsti ir pavalgyti jų restorano ruošiamo maisto. Ar gerai virtuvei reikalingi tokie šaukliai? Aišku, kad ne...

Atneštų patiekalų net neverta aprašinėti ar labiau gilintis į jų sudėtį. Tiesiog - mes trise gavom po bliūdą bile kokių salotų, kuriose padrikai voliojosi ir palmių šerdys ir graikiniai riešutai ir pačios pigiausios alyvuogės. O namų užkanda, kurią pasiėmė Rytis, pasirodė esanti iš vakuumo ištraukti saliamo, chorizo, kažkokio kumpio, sūrio ir iš parduotuvinio stiklainio iškabinti artišoko gabalėliai. A ja ja jai... Na, bet žvelkime į šviesiąja šio reikalo pusę - patiekalai buvo valgomi.

Puikiosios Grimbergeno pirtys

Šeštadienį šešiese (viskas, daugiau "š" nebus) septynias su puse valandos praleidome neapsakomo gerumo Grimbergeno SPA centre. Vanduo ten - kaip vanduo, pirtys- irgi kaip pirtys, bet masažuotojai ir kosmetologės (tikiuosi, kad taip vadinasi veidų valymo ir masažavimo specialistės)... tai - ach, ach, ach - be žodžių. Mano šį paaikčiojimą turėtumėte suprasti, kaip vieną ilgą pagiriamąją tiradą, saldžiabalses liaupses ir odes kūniškiems malonumams kartu. Ir nors anksčiau buvau įsitikinusi, kad geresnės pirties, kaip dzūkiškoje sodyboje negali būti, man, prisipažinsiu ir pasikartosiu, baisiai patiko.

Apsilankymas visai šalia Briuselio įsikūrusiose pirtyse buvo seniai suplanuotas ir užsakytas likus dviem, jei neklystu, savaitėms. Vandens ir masažų malonumų paketus pasirinkom įvairius - kiekviena pagal skonį ir poreikius: su viso kūno ir veido masažais, vien tik su veido ar vien tik su kūno masažais. Nuo pasirinktų malonumų skaičiaus, priklausė ir kaina, kuri Grimbergeno SPA centre svyruoja nuo maždaug 60 iki poros šimtų eurų. Į visų paketų kainą įskaičiuotas įėjimas į pirčių kompleksus, rankšluosčiai ir chalatai bei maža dovanėlė, kuri pasirodė yra nuolaidų kuponas kitam apsilankymui SPA centre. Šitai šiek tiek nuvylė, mat tikėjomės kokių nors stebuklingų mažų buteliukų su centre naudojama kosmetika, muilų, šlepečių ar ko nors panašaus. Nors, geriau pagalvojus, 50 proc. nuolaida įėjimui į pirtis (nuolaidos suma - 12 eurų) irgi visai geras daiktas, ar ne?

Na, tai apie tai, kas man labiausiai patiko. Pirmiausia tai aplinka. Tokia pati, kaip svetainėje publikuojamose fotografijose, tik šiek tiek panaudota. Nors, bendrai, ne nuo to pradėjau. SPA centras įsikūręs mažame miestelyje, kuriame be kita ko verdamas ir Lietuvoje populiarus "Grimbergen" alus. Kaip Nerijus sakė, kad visai ne pro šalį būtų ir alaus vonia (žinant visas gerąsias alaus savybes, keista, kad tokio malonumo centriukas nesiūlo - o galėtų, bent jau vyrams :)). Pirtys įrengtos sename, tipiškame užmiesčio name - iš išorės net nepamanytum, kad už santūraus fasado slepiasi terakotinės saunos ir aromaterapinės garinės pirtys, kurių kelios įrengtos beveik žeminėse.

Grimbergeno pirčių kompleksas padalintas į dvi zonas - nuogšiams ir drovuoliams. Aišku, nuogšių zonoje dauguma poilsiautojų vaikštinėja apsirengę chalatus ar susisupę į rankšluosčius. Bet pirtyse ir dušuose, kurie yra bendri, pliuškenasi drauge. Tad, kaip įsitikino mūsų pulkelis, galima pamatyti ir vyriškos pagarbos ženklų :))))

Pirčių įvairovė pagirtina: skirtingo karštumo sausos pirtys, turkiškos garinės ir aromaterapinės pirtys, pusšiltė žolelių pirtis, pirtis su kokiu tai kristalu, pastatytu patalpos viduryje ir t.t. Šalia pirčių įrengti nedideli baseinai, sūkurinės vonios, bačkos su šaltu vandenių ir kontrastiniai dušai. Ir dar toks nerealiai malonus dalykas, kaip šildomi akmeniniai krėslai.... ech, norėčiau tokio vieno namuose. Galėčiau tada kaip koks driežas gulinėti ant šiltų nugludintų akmenėlių.

Komplekse taip pat veikia vidutiniško gėrio kavinė (pavalgyti galima už maždaug 12 eurų). Didžiausių liaupsių nusipelno SPA centro personalas, o masažuotojai - ypač. Sakyčiau, kad visos iš centro plaukte išplaukėm apdujusios nuo aromatų, muzikos ir stiprių masažuotojų rankų...

Jei trumpai drūtai - tai rekomenduoju, tik nepamirškite, kad apsilankymą, jei svajojate apie masažus ir grožio procedūras, reikia planuoti ir užsisakyti iš anksto. Tuo tarpu norint pasinaudoti tik pirčių kompleksu išankstinės rezervacijos nereikia.

Pirčių kompleksas dirba kiekvieną savaitės dieną nuo 10.30 iki 23.00 (penktadieniais-šeštadieniais iki 24 val.). Komplekso adresas:

"Thermae Grimbergen"
Wolvertemsesteenweg 74
B-1850 Grimbergen


Pirtys pasiekiamos automobiliu ir viešuoju transportu. Detalesnę informaciją rasite čia.

P.S. kadangi pirtyse fotografuoti draudžiamą - savo įspūdžius pagražinau fotografijomis iš pirčių komplekso tinklalapio www.thermae-grimbergen.be