Šopingas Antverpene pavirtęs į kultūringą viešnagę

Buvom girdėję paslaptingų pasakojimų apie tai, kaip smagu Antverpene vaikštinėti po parduotuves. Ir vieną šeštadienį, per vasarinį išpardavimų bumą, nuvykom į Antverpeną tuo įsitikinti. Juo labiau, kad turėjom ir vieną kitą platesnio akiračio interesą - Antverpeno traukinių stotį, Rubenso namą, deimantų gatveles ir Hortos kavinę.

Žinoma, tam, kad nuodugniai apžiūrėti stotį ir patirti architekto Jums dar XX a. pradžioje suplanuotą įspūdį, reikėtų iš Briuselio į Antverpeną vykti traukiniu. Tačiau mes, prisipažįstu, pasielgėm kaip kokie bobo - atvažiavom automobiliu, jį pasistatėm požeminėje aikštelėje (už kurią dienos pabaigoje palikome 18 pinigų) ir tos dienos vizitą pradėjome aplankydami vieną nerealiausių traukinių stočių visoje Europoje (2009 m. JAV žurnalas Newsweek Antverpeno Centrinė stotį titulavo ketvirta gražiausia traukinių stotimi pasaulyje).

Centrinė Antverpeno stotis buvo pastatyta per viso labo dešimt metų (1895-1905) pagal architekto Louis Delacenserie projektą. Tikriausiai, kad įspūdingiausia stoties patalpa - 185 m. skersmens laukimo salė, kurią dengia į 44 m. aukštį iškeltas metalo ir stiklo kupolas. Sunku būtų (o gal net ir neįmanoma) apibūdinti stoties architektūros stilių. Eklektiškame pastate fantastiškai persipynę visi įmanomi stiliai - čia galima rasti ir neoklasicistinių, ir neorenesansinių, ir art nouveau bruožų, ir atpažinti neobarokinius ornamentus.

Taigi, o iš stoties galite patraukti nosies tiesumu link styrančio katedros bokšto ir Jums nepasiseks aplenkti prekybinio Antverpeno rajono. Jei išėję pasuksite į kairę - pateksite tarp spingsinčių deimantų vitrinų, jei į dešinę - įžengsite į karalienės Astridos aikštę (pavadinta ji šitaip šiandien soste sėdinčio karaliaus Alberto II motinos, 29 m. žuvusios autoavarijoje, garbei).

O prekybinės Antverpeno gatvelės, abipus didžiosios Meir prekybinės gatvės - pilnos tvarkingo šurmulio, švaros ir prabangos. Priešingai nei Briuselio rue Neuve, čia nėra tokio griežto atskyrimo - štai čia Zaros ir H&M klientams, o štai Luizos aveniu tiems, kam negaila už batus pakloti bent keleto šimtų.

Antverpene prekybinis rajonas toks liberalesnis, čia "Scapa" šalia "Zaros", o versačiai nelabai baidosi netoliese įsikūrusių mažiau kilmingų batų. O ir įsikūrusios parduotuvės - įvairesnės nei Briuselyje (kuriame, pvz., nėra nei vienos "Peek&Clopenberg" tinklo parduotuvės) - jau ką kalbėti apie batų butikus... Na, mes nesam dideli daiktų medžiokliai, bet ir mums patiko išpardavimai Antverpene.

Ir išvis, patiko, kaip Antverpene žmonės rengiasi. Nerijus gana greitai pastebėjo, kad moterys šiame mieste dėvi sukneles. O aš drįsčiau apibendrinti, kad antverpeniečiai ir miesto svečiai rengiasi elegantiškiau, įmantriau ir išmoningiau nei Briuselyje. Jau buvau pasiilgus tokių vaizdų, tad su malonumu paganiau akis ne tik  po parduotuvių vitrinas, bet ir į praeivių minią.

Jei prekintis negalite be kultūros - aplankykite Wapper aikštėje stovintį Rubenso namą, o puodelio kavos prisėskite Grand Café Horta. Viena populiariausių ir madingiausių Antverpeno kavinių duris atvėrė 2000 m. Tačiau jos populiarumą lemia ne vieta ir ne naujumas, o architekto idėja panaudoti kavinės statybai išgelbėtas Victor'o Hortos projektuotų Maison du Peuple konstrukcines dalis. Tai vienas reikšmingiausių V. Hortos kūrinių, kuris 1965 m., nepaisant 700 architektų Venecijoje pareikšto protesto, buvo sunaikintas ir savo vietą užleido neišvaizdžiam biurų pastatui, išdygusiam iškart, kai tik buvo pašalintos art nouveau šedevro liekanos... Kavinėje nėra jau taip liūdna. Priešingai - smagu ir dėl prie staliukų tauškiančių lankytojų, ir dėl saulėtų hortiškų konstrukcijų.

O jei išalksite - ties Hortos kavine pasukite į kairę, į Hopland gatvę, kurios gale prieisite erdvią ir neįtiktinai tvarkingą Antverpeno turgavietę. Kaip ir kitų miestų turguose, taip ir čia galima įsigyti daržovių, mėsų, įvairiausiais būdais marinuotų alyvuogių ir kitokių rytietiškų daržovių, riešutų ir džiovintų vaisių, medaus, vynelio ir gėlių.

Ir dar Antverpeno turguje galima nerealiai skaniai pavalgyti marokietiškų blynų su visa puokšte sūdytų ir marinuotų daržovių, pagardintų... medaus šaukštu. Ir būtinai - stiklinę saldžios mėtų arbatos. Priešpiečiai - tobuli. 

Patikėkit ir pabandykit - neveltui prie šio stendo išsirikiavusi ilgiausia eilė visame turguje. Aš irgi nemaniau, kad šitaip gerai dera sūrios alyvuogės, džiovinti pomidorai, kepti ankštiniai pipirai, figos ir medus! 

Kai atstovėsite eilę ir pardavėjas paklaus "wiz evrifing?", sakykit, kad "jes", nes tai geriausia, kas gali nutikti Antverpeno turguje.