Lacs de l'Eau d'Heure - marios Valonijoje

Pašilus orui - patraukėm prie vandens. Matyt, kad kažkokį komandos mygtuką spustelėjo pirmykštis išgyvenimo genas, prie drumzlinos balos kasmet suvejantis Afrikos sausrumų keturkojus. Taip ir mes, įsimetėm kažką pasikloti, kažką perkąsti, porą knygų ir išdūmėm prie Lacs de l'Eau d'Heure - didžiausio dirbtinio vandens telkinio Belgijoje. Namur ir Hainaut provincijose telkšančių vandenų paviršius yra apie 600 hektarų ploto. Dar po 600 ha sudaro marias supančios pievos ir Stoumont, Grand Oupia, Grand, Saint Joseph, Brulés, Mazrin ir kiti miškai. Minėtieji 1800 ha ir formuoja Lacs de l'Eau d'Heure parką.

Marios (ar veikiau marių sistema) buvo suformuotos 1970 metais užtvenkus Eau d'Heure upę ir įrengus hidroelektrinę ir hidroakumuliacinę elektrinę. 

Atsirado Emotte tvenkinys ir 4 dirbtiniai ežerai: lac de la Plate Taille, lac de l'Eau d'Heure, lac du Ry Jaune ir lac de Féronval. Taip pat buvo įrengtos ir trys papildomos užtvankos (nežinau, kaip tiksliai pavadinti lietuviškai tai, kas prancūziškai vadinama "pré-barrages", o angliškai - "pre-dam"). Vietovės žemėlapyje jos pažymėtos šalia Féronval, Ry-Jaune ir Falemprise miestukų.

Plate Taille užtvanka yra svarbiausia iš sukonstruotų Belgijos teritorijoje. Užtvankos ilgis - 790 m. (Kauno marių užtvankos ilgio neaptikau, tačiau, manau, kad tikrai nėra trumpesnis, nes vien tilto ilgis siekia beveik 300 m), užtvenktų marių plotas - 351 ha (Kauno marių - 635 ha), tūris - 68,4 milijonai kubinių metrų (Kauno marių - 462 milijonai kubinių metrų). Šiose mariose leidžiama buriuoti (yra įrengtas visai padoraus dydžio jachtklubas) ir nardyti. Palei Lacs de l'Eau d'Heure pakrantes yra įrengti pasivaikščiojimo ir dviračių takai, kurių bendras ilgis sudaro per 100 km (Kauno marių bendras pakrančių ilgis viršija 200 km, tačiau tik maža dalis jų yra išties pritaikyti aktyviam poilsiui. 

Pramogauti pasišovusiems siūloma pasivažinėti "Raudonuoju krokodilu" - savotišku autobusu-amfibija...

... pralėkti pasikabinus ant miške ir virš marių paviršiaus ištemptais lynais ar pasiturkšti vandens pramogų parke. Taip pat rengiamos ekskursijos į Plate Taille užtvanką. Žemiau užtvankos plytinčiame lac de l'Eau d'Heure leidžiama skraidyti vandens motociklais.

Savotiško žavesio nestokoja ir XX a. 8 dešimt. suprojektuoti ir pastatyti užtvankų, elektrinių ir poilsio zonų pastatai (tikriausiai ir jachtklubo - matėm jį tik iš kitapus kranto) - lakoniškų formų, geometriški betono statiniai, atšiauria ir gruboka estetika pabrėžiantys dirbtinai suformuotas marių prieigas bei sukuriantys tokią savotišką soliarišką apleistumo, tuštumo, neužpildymo atmosferą. Kita vertus, atgrasiai žavi Plate Taille užtvankos ir jos prieigų komplekso vientisumas. Betoninis žmogaus įsikišimas pasivaikščiojimo takais į visumą suriša visą Plate Taille pakrantę: rekreacijos zoną, į marias įsibrovusius nedidelius molus, poilsio aikšteles, jachtklubo teritoriją ir tiesią užtvankos bokšto vertikalę. 

2000 m. marių pakrantėje buvo suformuotas ir įrengtas atostogų kaimelis, ištisus metus laukiantis poilsiautojų. Šalimais pagrindinės užtvankos yra nemaža aikštelė, skirta kemperiams. 

Man, sakau tiesiai, Kauno marios mielesnės, nes poilsio zonos kompaktiškesnės, "natūraliau" apzulintos, žavesio teikia ir apirę smėlėti skardžiai, kreivomis pušimis apaugusios pakrantės. Bet šiuo atveju - esu šališka - aš gi dažnai su tėvais ir broliu sekmadieniais vaikščiodavau šiomis pakrantėmis, karščio bangoms užplūdus miestą - maudydavausi, vis besibaimindama įsmukti į atvirus užtvindytų kaimų šulinius, sėdėdavau tėčio irstomoje valtyje ir spoksodavau į vandenį, laukdama kol iš gelmių sumirguliuos bažnytėlės vitražas ar išplauks vaiduokliškas trobelių atspindys. Žinoma, Kauno marių prieigoms unikalumo priduoda vienas tobuliausių baroko šedevrų Lietuvoje - Pažaislio vienuolynas (o kur dar mistifikuotos maru mirusių vienuolių kapinės, legendos apie prancūzų kariuomenės Nemuno dugne nuskandintą vienuolyno bažnyčios varpą, vienuolių sode užkastus lobius ir tunelį jungiantį vienuolyną su Karmelitų bažnyčia?). 

Tokio tad stebuklo, kaip juosvas kamaldulių kupolas, šalia Plate Taille nėra. Veikiausiai nėra ir slėpiningų legendų, apnėriniuojančių marių pakrantes (o gal ir yra, tik jos nepaminėtos nei Wikipedijoj, nei populiariuose Internetinėse svetainėse). Bet dar atviriau sakant, didžiausias mano nusivylimas kilo todėl, kad prieš važiuodama nepasidomėjau, kur važiuoju. Kažkaip maniausi rasianti tikrą ežeryną. Todėl veidas šiek tiek ištįso, kai nelabai jaukiose pakrantėse užmačiau kepsnius čirškinančias turkų šeimynas... Nuotaika pasitaisė patraukus tolyn palei marių pakrantę. Įsivaizduoju, kad čia būtų išties šaunu pariedėti dviračiais - plytelėmis dengti takai vingiuoja aplink visą vandens telkinį (šito vat, Kauno marių parke trūksta...). Įtariu (o gal veikiau tikiuosi), kad palei kitus ežerus turėtų būti ir negrįstų takų bei keliukų.

Sukalbėjom su Nerijum grįžti prie Lacs de l'Eau d'Heure vežini dviračiais. Išbandysim ko verti pamarių keliukai.