Jaunas ir gražus policininkas paklausė, kuris iš atkirstų namų yra mano. Tada skėstelėjo rankomis ir pažadėjo, kad kai baigs darbus - mane įleis namo. Na, ačiū, o kada?
Atlikus pareigas parduotuvėje ir valykloje nusprendžiau išbandyti savo laimę. Ir nebūtų penktadienis - ėmė ir pasisekė. Prasmukau pro akinančiai geltonas ir morkines liemenes ir pagaliau su visais maišais parsiradau namo.
Nusispyriau batus ir prie lango - gi cekava, kas nutiko. O pasirodo, kad mūsų gatve važiavęs sunkiasvoris vilkikas (convoi exceptionnel) perlaužė asfaltą ir įsmuko į atsivėrusią duobę. Kažkaip jis tos duobės atsikratė ir sau ramiai nuburzgė savais keliais.
Duobė liko ir ją rūpintis ėmė visos antžeminės ir požeminės Etterbeek'o tarnybos.
Atskubėjo patikrinti komunikacijų, atvežė priekabą tvorelių, sumontavo atitvarą ir pasilinkėję venas kitam "bon week-end" išsiskirstė kas kur sau.
Dabar vis privažiuoja koks vienas kitas žurnalistas, nufotografuoja mūsų duobę ir išvažiuoja rengti reportažo. O aš vis tiek juos aplenkiau :)
Kai kitą, kartą mūsų gatvėje pramuš skylę, reikės pasidomėti kam galėčiau parduoti nuotraukas ;)))
Toks juokas paėmė iš tų tvorelių ir bon weekend. taip tipiška. :)))
AtsakytiPanaikintiBet džiaukis, vargšele, kad sugebėjau namo prasmukti. :)
:) diaugiuosi, nors visi darbingos dienos planai šuniui ant uodegos nuėjo. Iš pradžių žiūrėjau nustebus - oho, kaip čia viskas operatyviai! Visi suvažiavo, apžiūrėjo, galvom akraipė, tvorelių atsivežė, bet kai išgirdau "bon week-end"... galvoju "ha ha ha, gerai, kad iki darbo pabaigos spėjo tas tvoras sunerti, o tai būtų turėję palikti gardelį pusiau nebaigtą" :)
AtsakytiPanaikinti