Kur Belgijoje ieškoti meilės?

Tai visai ne koks nors retorinis klausimas ir ne hamletiškas pamąstymas apie vienišumą Briuselyje ir Belgijoje. Visiškai ne tai. Tai apie Sint-Truideno "Chaussée d'Amour" (Luikersteenweg). Pirmą kartą pravažiavom visai netikėtai - vežėm namo mano prancūzų grupiokės Svetlanos draugę namo. Pakeliui ji ir sako - žiūrėkite į kairę ir į dešinę - važiuojam meilės gatve. Iš nuostabos net žandikaulis atvipo - nedideliam Flamų miestelyje mažiausia tikėjomės išvysti rausvai apšviestus langus ir juose besiraivančias pusnuoges moteris. Voila, siurprizas. 

Žinojau, bet niekada nesusimąsčiau, kad tikrai prostitucija Belgijoje yra legalizuota. Tačiau įstatymu yra draudžiama steigti viešnamius, o suteneriavimas ir prekyba žmonėmis yra baudžiami laisvės atėmimo bausme iki 15 metų. Na, bet šunys loja, o karavanas eina sau, tad ir nelegaliai įsteigti viešnamiai yra iš dalies toleruojami (tokių esama Antverpene). 70 proc. Belgijoje dirbančių prostitučių yra atvykusios iš Bulgarijos. UNODC Belgiją pripažįsta viena iš galutinių stotelių, kurioje atsiduria prekybos žmonėmis aukos.

Antrą kartą šios gatvelės specialiai ieškojom, nes traukdami iš Maastrichto namo, norėjom nustebinti kelionės kompanionus. Antroji Šv. Velykų diena buvo ištuštinusi vitrinas ir tik viena kita prostitutė tingiai sėdėjo ant kailiais apklostytų kėdžių. Gal ir gerai - visiems turi būti šventės ;)

Savo nuostabai atradau, kad meilės Belgijoje galima rasti ne tik prie Šiaurinės Briuselio stoties, rue d'Aerschot ir mažame Sint-Truideno miestelyje, bet ir Antverpeno Schipperskwartier kvartale, Gento "The Glass Lane" (Vanderdonckt Passage), Oostendės stoties rajone, Charleroi, Lieže, Deinze - Kortrijksesteenweg ir t.t. Trumpiau tariant, kas ieško - tas randa ;)

Kažkaip nevalingai prisiminiau John'o Irving'o knygos "Našlė vieneriems metams" epizodą, kai rašytoja Rūta Koul, ieškodama įkvėpimo savo romanui, stovi prostitutės kambarėlio gale įrengtoje spintoje, įtaikius kojas tarp tvarkingai sustatytų batų ir stebi kaip parduodama "meilė". Nebūtų tai Irving'o romanas jei ši profesinio vojerizmo scena nebūtų pavirtusi žmogžudyste.