Geraardsbergen'as (Grammont'as) ir mattentaart (tarte au maton)

Į Geraardsbergen'ą (flam.) arba Grammont'ą (pranc.) užsukom bėgdami nuo ūkuotų Blakenberge's pakrančių. Užsukom čia tyčia - paragauti varškės pyragaičių tarte au maton arba mattentaart, kurie yra saugomi UNESCO, t.y. nuo 2007 m. Europos Sąjungos yra pripažinti garantuotu tradiciniu gaminiu ir jiems yra suteiktas saugomos geografinės nuorodos ženklas. Pyragaičiai - kaip pyragaičiai, tik gaminami nuo neatmenamų laikų, o seniausias žinomas užrašyta jų receptas datuojamas XVII a.

Anot Marc Declercq "La cuisine traditionnelle belge", "maton" - tai atitinkamu būdu paruošta saldaus pieno varškė, kuria įdaromi tradiciniai pyragaičiai. Senaisiais laikais vėsius ir talpius rūsius, kuriuose galėjo ilgai išlaikyti nesugedusius pieno produktus turėjo tik vienuolynai ir pilyse gyvenę didikai. Skurdžiai gyvenę žemdirbiai apie tokią galimybę tegalėjo pasvajoti. O kadangi suprato, jog svajonėmis sotus nebus, sumąstė kaip pieno produktus išsaugoti šiltuoju būdu.

Nenugriebtas pienas būdavo sumaišomas su pasukomis, užkaitinamas ir nuvarvinamas. Trumpiau tariant - pagaminama saldaus pieno varškė. Tuomet į piestoje sutrintą varškę įberdavo cukraus ir įmušdavo kiaušinių trynių. Šią paruoštą varškės masę dėdavo ant nedidelių tešlos gabalėlių, užspausdavo ir iškepdavo pečiuje. Štai ir pyragėliai, ir būdas ilgiau išlaikyti greitai gendančius pieno produktus. Kad nepagalvotumėte, kad tik gramontiečiai buvo tokie gudrūs, pridursiu, jog toks varškės paruošimo būdas buvo plačiai žinomas ir praktikuojamas Vokietijoje (matte, kasematte) bei šiaurinėje Prancūzijoje (matte, maton). Tik gramontiečiai labiau už visus pamėgo tuos varškės pyragaičius ir kepė juos tol, kol įtikino visą Europos Sąjungą, kad mattentaart ar tarte au maton - yra pats pačiausias tik Grammont'e (Geraardsbergen'e). Ir tikrai, pyragaičiai baisiai skanūs. Paprasti, be didesnių išgalvojimų ir labai varškiniai.

Į Grammont'ą (Geraardsbergen'ą) atvykome sekmadienio pavakarę, tad vos spėjom apsidairyti, kai nebeliko nei vienos dirbančios kepyklėlės... Didžiai nuliūdome, bet nepraradome vilties gauti tai, dėl ko tiek kelio buvom atsibeldę. Ryžtingai apėjom rotušės aikštę ir prisėdom vakarinės saulės apšviestame nedideliame bariuke, kuris pasirodė besąs geriausias dviratininkų baras Europoje (ir pataikyk tu man taip). Baro šeimininkė atnešė mums po puodelį baltos kavos ir po superinį mattentaart'ą. Verta buvo važiuoti ir ieškoti :)

Pyragaičiai buvo populiarūs Geraardsbergen'o (Grammont'o) mieste bei jo apylinkėse jau XVI a. Žinoma, kad mieste veikusi Dievo Motinos ligoninė savo reikmėms nuolatos iš vietinių kepyklų pirkdavo mattentaart'us. Miesto kepėjai jau tada bandė reglamentuoti pyragaičių kepimą ir taip užtikrinti nepriekaištingą jų kokybę. Tad 1665 metais pasirodė pirmasis taisyklių rinkinys, aprašęs kepimą bei naudojamų produktų normas. Vėliau, 1752 m., karalienė Marija Teresė Austrė, tuo metu valdžiusi ir Belgiją, išleido pyragaičių dekretą. Galiausiai, 1978 m. miestelio kepėjai susikaupė ir susibūrė į Geraardsbergen'o kepėjų gildiją, kuri nuo 1980 m. organizuoja kasmetines gerardsbergenietiškų mattentaart'ų šventes.

Pasotinę žingeidumą ir pilvus, užsukom į Šv. Baltramiejaus bažnyčią (eglise Saint-Bartholomeus) - pačiame centrinės aikštės viduryje.

Tikrai nustebino, nes nesitikėjom išvysti tokio turtingo interjero. Neogotikinė, 1880-1896 metais iš plytų ir akmens luitelių sumūryta bažnyčia pastatyta ant gotikinės XIV a. šventovės pamatų. Didžiausios bažnyčios interjero puošmenos: neogotikinis altorius, įkomponuotas tarp kolonomis paremtų šešių arkų, polichrominė sienų tapyba...

... iš medžio drožtos skulptūros, ant sienų spalvingus atspindžius metantys vitražai, kurių viename pavaiduotas entuziastingas bažnyčios statybų vadovas Luisas su žmona ...

... užveriamas trijų dalių medinis Švč. Mergelės Marijos altorius...

...Kristaus kapo koplyčia...

 ... tradicinė flamiška iš medžio drožtą sakykla.

Bažnyčią supa kelios koplyčios: Šv. Antano iš Padujos, Šv. Andriejaus, Šv. Juozapo, Švč. Dievo Motinos širdies, Švč. Mergelės Marijos, Šv. Baltramiejaus ir Kristaus kapo. Kiekvienoje jų XIX a. pabaigoje buvo įrengti neogotikiniai altoriai (išskyrus Šv. Andriejaus koplyčia, kurioje stovi išlikęs barokinis altorius). Bažnyčioje taip pat saugoma nemažai išskirtinės vertės įrangos bei apeiginių indų, kuriuos galite apžiūrėti paspaude šią nuorodą.

Grįžę namo perskaitėm, jog Grammont'as (Geraardsbergen'as) yra vienas seniausių Belgijos miestų, įsteigtų karaliaus Baudouin'o ir vienas iš pirmųjų Vakarų Europos miestų, 1068 gavusiųjų miesto teises.

Ant upės Dendre krantų įsikūręs Geraardsbergen'as (Grammont'as) taip pat garsėja kasmetine Krakelingenworp švente, kurios metu mėtomi džiūvėsiai. Pagalvojot, kad trenktoki tie miestelėnai, ar ne? Šiek tiek, bet ne visai. Šios šventės metu paminima 1381 metais miestą prispaudusi Enghien'o grafo Walter'io IV apsiaustis. Jos metu badu marinami gyventojai bandė griebtis gudrybės - per miesto sienas išmetė apgultame mieste likusį maistą. Mat taip norėjo priešui įrodyti turį dar pakankamai maisto. Priešingai nei klaipėdiečiams, šis triukas gramontiečiams nepadėjo. Užpuolikai neatsitraukė ir liepos 7 dieną užėmė ir sugriovė miestą, o daugumą jo gyventojų išžudė. 

Geruoju nesibaigė ir grafui. Jį, su savo kariauna betraukiantį prisijungti prie Gentą apgulusios flamų kariuomenės, sučiupo gentiečiai ir gramontiečiai ir nukovė dvikovoje. Štai taip baigė dienas tas blogietis Walter'is IV.

Pasirodo, kad Grammont'as (Geraardsbergen'as) taip pat garsus savo sisiojančio berniuko skulptūrėle, kuri, anot miestelėnų, yra senesnė nei garsiojo Briuselio myžniaus.

Išvažiuodami iš miestelio ant skardžio aptikome restoraną "Belle vue". Tai irgi buvo netikėtas atradimas, kurį įsirašėm į ateities planus, nes patiko saikingas, bet tikrai neprastas meniu. Tarkim, prieš 24 valandas užsakius, galima gauti dviem asmenims skirtą jūros gėrybių rinkinį, susidedantį iš: krevečių, langustų, pusės omaro, karališkojo krabo, vynuoginių sraigių, Gillardeau austrių ir kt. už 94 Eur.

Arba pasmaguriauti Gillardeau austrėmis Nr. 5 už 26 eurus (12 vnt.), arba už 27 eurus paragauti tik tą dieną turimos šviežios žuvies. Šaunu, ar ne?

Šiokį tokį nepasitikėjimą kelia panoraminis vaizdas pro restorano langą. Anot P. Jurkevičiaus, toks triukas akims šiek tiek užgožia valgytojo jusles ir norą priekaištauti dėl prastai paruoštų patiekalų. Tačiau drąsina teigiami lankytojų atsiliepimai Tripadvisor'e. Manau, kad surizikuosim.

Na, o pabaigai - šauniųjų mattentaart receptas pagal "La cuisine traditionnelle belge":

Reikiami produktai pyragaičių įdarui:

1 kilogramas saldaus pieno varškės,
8 kiaušiniai,
550 g smulkaus cukraus (varškei),
50 g cukraus (kiaušinių baltymams).

Kaip pasigaminti "maton":

Užvirinti 7 litrus nepasterizuoto šviežio, iš ūkininkų pirkto pieno (varškei gaminti netinka parduodamas buteliuose arba tetra pakuotėse). Pienui užvirus - įpilti 2 litrus šviežių pasukų (vėl gi, recepte nurodoma, kad netinka pirktos parduotuvėje), kurios perkais ir sutrauks pieną. Sutrauktą pieną supilti į sūrmaišį ir pakabinti, kad nuvarvėtų išrūgos. Tiršta, sūrmaišyje likusi masė ir yra saldaus pieno varškė arba "maton". Gautą varškę palikti sūrmaišyje tol, kol ji pasidarys sausa. Sausą varškę pertrinti per tankų sietą arba kelis kartus permalti mėsmale.

Kaip paruošti įdarą:

Atskirti baltymus ir trynius. Trynius išplakti su cukrumi ir sukrėsti į pertrintą varškę. Su 50 g cukraus išplakti kiaušinių baltymus ir atsargiai mentele juos įmaišyti į varškės masę.

Kaip pagaminti "mattentaart":

Į apskritas formeles įkloti nedidelius sluoksniuotos tešlos gabalėlius. Ištempti juos taip, kad uždengtų visą formelės paviršių. Į tešla išklotą formelę įdėti rutuliuką varškės masės ir uždengti jį kitu tešlos lapeliu. Tešlos perteklių apipjauti peiliu. Viršutinį tešlos sluoksnį kraštuose gerai apspaudinėti, kad jis gerai suliptu su apatiniu sluoksniu. Pyragaičio viršų patepti išplaktu kiaušiniu. Pyragaičio viršuje prakirpti nedidelį plyšelį, kad  kepant galėtų pasišalinti viduje susidarę garai ir pyragaičio centre susiformuotų garsioji rozetė - tamsus, apskrudęs ruoželis. Pyragaičius kepti 35 minutes iki 220'C įkaitintoje orkaitėje.

P.S. Greičiausiai, kad mattentaart'us valgė ir Velingtonas su Blucheriu, kai prieš Waterloo mūšį, 1815 m. gegužės 29 d. su kavalerijos būriais buvo apsistoję greta Geraardsbergen'o (Grammont'o). Kažin, kiek pyragaičių galėjo suvalgyti 6000 kavaleristų?