Trumpiau tariant - tikrai daug progų atviliojo mus į Londoną. Pirmiausia tai išsipildė Nerijaus svajonė pažiūrėti futbolo rungtynes a) normaliai dideliame stadione; b) Anglijoje. Bilietus nupirko Marius ir Jurga, pačiu laiku prisiminę Nerijaus svajones ir reguliarų domėjimąsi šia Didžiojoje Britanijoje populiaria sporto šaka. Ačiū giminėms iš Londono! :)
Į Londoną vėl vykome Eurostar'o traukiniu. Kaip ir anksčiau - kelionė greita ir patogi, ir nepigi. St. Pancras'o stotyje mus pasitiko Jurga su kantriuoju Tomu. Vakare buvo daug kalbų, skanus naminis plovas, belgiškas alus ir dar kartą daug kalbų.
O šeštadienį mūsų laukė ne tik trumpesni - ilgesni pasišopinimai (kas važiavo į marškinių gatvę, kas ėjo į TK Max), bet ir išlauktasis ...futbolas! Pasitarmalavę metro pačiu laiku pasiekėm olimpinį Wembley stadioną, į kurį sruvo minios sirgalių (foto nebus, nes į stadioną oficialiai draudžiamą įsinešti foto ir video aparatūrą, tai aš ir nerizikavau :)). Prisipažinsiu, buvau nusiteikus išvysti lenkiškos agresijos a la Legia, bet akivaizdu, kad be reikalo. Gal dėl to, kad rungtynės buvo draugiškos, gal dėl to kad anglai žaidė su belgais, o gal dėl to, kad šioje šalyje normali futbolo sirgalių kultūra - nematėm nei muštynių, nei mušeikų, nei ypatingai nusialinusių sirgalių. Priešingai, rungtynes lydėjo skambios skanduotės, linksmas belgų ūbavimas ir praktiškai okeaniško dydžio banga - kai pamatai greitai atriedančią "bangą" - net norisi susigūžti. Šaunu!
Išėjimas iš stadiono ir sulipimas į metro taip pat profesionaliai suorganizuotas. Tam dirba ne tik visos tarnybos, policijos ir karo policijos žirgai, bet patys sirgaliai, gana drausmingai traukiantys link metro stoties.
O sekmadienį mūsų laukė - karalienės valdymo jubiliejui skirtas laivų paradas ir šventė Batersea parke. Ryte dar užmatėm, kad įėjimo į parką bilietus perpardavinėjo už ... tiesiog trūksta žodžių... už 1500 svarų. Kai ką? 5 prie 1500 - neblogai :) Jaučiat, kokios vertės dovaną gavo Nerijus gimtadienio proga?
Kaip tikri britai gerokai lynojant išsiruošėm į visuotinį piQniQ'ą. Temzės krantinės buvo apstotos keliais sluoksniais - manau nė nereikia to sakyt, mat priešais, kitoje upės pusėje, stovėjo TAS laivas, iš kurio laivų paradą stebėjo pati karalienė. Ir dar kitoje pusėje buvo TA krantine nuo kurios į laivelius sulipo visa karališka šeima, Keitė ir karališkieji giminaičiai ;)
Likusieji (ir mes) laivų saliutą stebėjom parke, dideliuose ekranuose. O pradėjus lyti - pabaigėm namuose ;)
Parkas buvo pilnut pilnutėlis raudonai-mėlynai-baltai apsirėdžiusių britų. Vieni pasidabino pirktine atributika, kiti nepatingėjo ir patys kažką originalaus susiregzti.
Liaudies šventę lydėjo gana būdingos pramogos: Viktorijos laikų, garu varomi atrakcionai, menininkų sukurtų suvenyrų mugė, retro grožio salonai, dešrainiai ir mėsainiai, šokiai paviljone, muzikos programos, karalienės portreto kūrimas iš glazūruotų keksiukų, šaudymai, gaudymai ir pan. Ir gera nuotaika. Tai kas, kad lyja? Juk svarbiausia - pozityvus požiūris į tą lietų ir tinkama apranga ;)
Į Londoną vėl vykome Eurostar'o traukiniu. Kaip ir anksčiau - kelionė greita ir patogi, ir nepigi. St. Pancras'o stotyje mus pasitiko Jurga su kantriuoju Tomu. Vakare buvo daug kalbų, skanus naminis plovas, belgiškas alus ir dar kartą daug kalbų.
O šeštadienį mūsų laukė ne tik trumpesni - ilgesni pasišopinimai (kas važiavo į marškinių gatvę, kas ėjo į TK Max), bet ir išlauktasis ...futbolas! Pasitarmalavę metro pačiu laiku pasiekėm olimpinį Wembley stadioną, į kurį sruvo minios sirgalių (foto nebus, nes į stadioną oficialiai draudžiamą įsinešti foto ir video aparatūrą, tai aš ir nerizikavau :)). Prisipažinsiu, buvau nusiteikus išvysti lenkiškos agresijos a la Legia, bet akivaizdu, kad be reikalo. Gal dėl to, kad rungtynės buvo draugiškos, gal dėl to kad anglai žaidė su belgais, o gal dėl to, kad šioje šalyje normali futbolo sirgalių kultūra - nematėm nei muštynių, nei mušeikų, nei ypatingai nusialinusių sirgalių. Priešingai, rungtynes lydėjo skambios skanduotės, linksmas belgų ūbavimas ir praktiškai okeaniško dydžio banga - kai pamatai greitai atriedančią "bangą" - net norisi susigūžti. Šaunu!
Išėjimas iš stadiono ir sulipimas į metro taip pat profesionaliai suorganizuotas. Tam dirba ne tik visos tarnybos, policijos ir karo policijos žirgai, bet patys sirgaliai, gana drausmingai traukiantys link metro stoties.
O sekmadienį mūsų laukė - karalienės valdymo jubiliejui skirtas laivų paradas ir šventė Batersea parke. Ryte dar užmatėm, kad įėjimo į parką bilietus perpardavinėjo už ... tiesiog trūksta žodžių... už 1500 svarų. Kai ką? 5 prie 1500 - neblogai :) Jaučiat, kokios vertės dovaną gavo Nerijus gimtadienio proga?
Kaip tikri britai gerokai lynojant išsiruošėm į visuotinį piQniQ'ą. Temzės krantinės buvo apstotos keliais sluoksniais - manau nė nereikia to sakyt, mat priešais, kitoje upės pusėje, stovėjo TAS laivas, iš kurio laivų paradą stebėjo pati karalienė. Ir dar kitoje pusėje buvo TA krantine nuo kurios į laivelius sulipo visa karališka šeima, Keitė ir karališkieji giminaičiai ;)
Likusieji (ir mes) laivų saliutą stebėjom parke, dideliuose ekranuose. O pradėjus lyti - pabaigėm namuose ;)
Parkas buvo pilnut pilnutėlis raudonai-mėlynai-baltai apsirėdžiusių britų. Vieni pasidabino pirktine atributika, kiti nepatingėjo ir patys kažką originalaus susiregzti.
Liaudies šventę lydėjo gana būdingos pramogos: Viktorijos laikų, garu varomi atrakcionai, menininkų sukurtų suvenyrų mugė, retro grožio salonai, dešrainiai ir mėsainiai, šokiai paviljone, muzikos programos, karalienės portreto kūrimas iš glazūruotų keksiukų, šaudymai, gaudymai ir pan. Ir gera nuotaika. Tai kas, kad lyja? Juk svarbiausia - pozityvus požiūris į tą lietų ir tinkama apranga ;)
Šauni ta senoji Anglija, visada jaučiau anglams kažkokią simpatiją, apskritai labai patinka tvarkingos šalys ir gyventojai
AtsakytiPanaikintiGražus reportažėlis
Na, tas Londonas ir jų šventė mažai panaši į inspektoriaus Barnabio prižiūrimą Anglijos miestelį, bet vis tiek, labai mielas ;)
Panaikinti