Čiuku čiuku iš Briuselio į Londoną: dviejų valandų kelionė su "Eurostar"

Pirmą spalio savaitgalį pasinaudojom vienu iš Briuselio privalumų - vieta. Įsispraudęs į pačią Europos širdį, šis miestas yra žiauriai puikus starto taškas europinėms kelionėms - iki Amsterdamo - vos dvi, o iki Paryžiaus ar Kelno - trys valandos automobiliu, iki Londono - dvi valandos traukiniu. Žinoma, atstumą iki Londono irgi galima matuoti automobiliais - ypač jei išdrįstumėt važiuoti ne ta kelio puse - bet mes šįkart nutarėm jį išmatuoti traukiniais. Iš smalsumo. Na, ir ką Jūs manote - dvi valandos ramios, tylios kelionės (nė nepalyginsi su seniau Lietuvoje važinėjusiomis električkomis) ir atsirandi tarptautinėje St. Pancras traukinių stotyje. Neišpasakytas gėris. Jokių mindžiukavimų laukimo salėje, jokių pakilimų ir nusileidimų, jokių slėgio pokyčių, jokių reklamų ir siūlymų pirkti loterijos bilietus, jokio nuovargio. Ramuma. Kai traukinys pajuda - šitai supranti tik iš pradėjusio slinkti pakelės vaizdo. Greitį traukinukas išvysto irgi įspūdingą - Nerijus spėjo, kad greičiausiuose ruožuose traukinys lėkė didesniu nei 280 km/val. greičiu. Va, tada net ausis užgulė, kaip lėktuve.

Jei atstumą matuoti eurais - tai išeitų 85 Eur žmogui į vieną pusę. Į Paryžių, reikėtų teisybės dėlei pasakyt, bilietai daug pigesni. Per specialias akcijas į vieną pusę galima nukeliauti ir už 30-40 Eur.  

Londone praleidome dvi puikias dienas. Norėčiau rašyti lėtas, nes nebuvo skubos link oro uosto ir oro uoste. Ir kas Londone? Neskaitant to, kad tai buvo karščiausios ever rudens dienos Londone (Briuselyje irgi), mes su draugais JMTM aplankėme Parlamento rūmus (ekskursijos kaina 15 svarų), kur ne tik išklausėm Didžiosios Britanijos parlamentarizmo istoriją ir pasakaites apie iki šiol išlikusias apeigas :), bet ir susiurbčiojom popietės arbatėlę.

Pasisėmę žinių patraukėm Temzės krantine link Tate modern.

Hm, kas čia per pastatas? O gi, ne prastesni rūmai nei Parlamento - pati Londono rotušė.

Temzės krantinė, kaip ir visada, buvo pilna keistuolių, kūrėjų ir ... turistų :). Ir ne tokia ji jau trumpa, ta krantinė. Nors, jei nukulniuotumėme palei visą Nemuno krantinę Kaune ar Neries krantinę Vilniuje - atstumo taip pat prikapsėtų. Sukartos pėdos, uolekčiai ir kiti ilgio matai, drauge su saule, padarė savo - pradėjom žvalgytis laisvo suoliuko, vandens pardavėjų ar šiaip, bent jau kokio padoresnio šešėlio. Ir net nesitikėjom, kad šešėlyje slepiasi kultūra - po tiltu aptikome plačius klodus senknygių. Voila, kaip čia pas tuos londoniečius, beveik kaip pas Kauno bukinistus. Briuselyje tokios knygos paprastai pardavinėjamos dideliuose knygynuose.

Koja už kojos, bekalbėdami ir besimėgaudami bičiulyste, pripėdinom Tate modern. Kaip sako pats muziejus - menas už dyką.

Už tokį meną, tai, skant, reikia rankas menininkui apkarpyti :)

Ką rekomenduočiau nuveikti Tate modern - tai būtinai pakilti į pastogėje įsitaisiusią kavinę - vaizdas pro langą užburiantis, arbata skani, keksiukai taip pat neblogi ;)

Menas ir keksiukai (ir muziejaus knygynas, jei jau taip nuoširdžiau...) - pasirodo pavojingas derinys - iš muziejaus išsikrapštėm tik sutemus. Spoksodami į kitą krantą niekaip negalėjom patikėti, kad jau spalis! Oras šiltas, miesto šviesos - nė nemirksi, žmonės po krantinę bindzinėja trumpom rankovėm - tikrų tikriausia rudens dovana. 

Kad jau traukinys mums leido ramiai praleisti ir dar vieną dieną saulėtame Londone, drauge su šaunia JMTM kompanija pasivaikščiojom Piccadilli gatvele, aplankėm didžiausią Waterstone knygyną Europoje, nupuškavom iki Canary Dwarf (na, jau Londono metro - tai tikras kimštukas - palyginus Briuselio požeminiai traukinukai yra nerealiai erdvūs ir žymiai pigesni, o metro stotys - pustuštės). 

Tada - nereali piratų paroda, pietūs itališkoj tratorijoj ir kelionė traukiniu namo.

Po šios kelionės tik dar labiau pamilau traukinius. Na, jei šiek tiek objektyviai, tai keliauti traukiniu į Londoną - brangiau nei skirsti lėktuvu, bet. Bet komfortas atperka viską - kelionė trumpa, iš ir į abi stotis (St. Pancras Londone ir  Midi Briuselyje) važiuoja metro, o traukinyje galima gana nebrangiai užkąsti. Dar vienas pliusas - įdomus "Eurostar" žurnalas (sakysit, kad radau, kur tą pliusą uždėti) - beskaitydama išsirinkau naują kelionės kryptį - Madridą, nes baisiai sudomino paroda "Arhitectural paintings". Sakysit, kad visiškas išponėjimas vien dėl parodos trenktis į nepigų užsienį. Gal ir taip, bet tai - irgi vienas iš Briuselio privalumų :)