Va taip panašiai sekmadienį nudardėjom su Andrium ir KoLa į beveik Briuselyje, Kortenberg miestelyje vykusį vyno festivaliuką (na, lietuviškas atitikmuo galėtų būtų "Grigiškių vyno dienos"). Nesu tikra, bet kažkaip jaučiu, kad mūsų ketveriukė ten buvo vieninteliai ne iš vietinės kaiminystės. Bet tuo smagiau - ir barmenai nacionalistines špilkas skaldė, ir su vyno pardavėjais angliškai buvo galima reikalus išsiaiškinti. Smagu, kai pataikai pakalbinti plepų pardavėją - tai sužinai net ir tai, ko nebūtum sugalvojęs ir paklausti ;)
Vynų baisios įvairovės nebuvo, bet prisidegustavau iki valios jau ketvirtam stende. Na, ne tiek laižiau aš tą vyną, kiek jo prisikvėpavau. Bet už tai radau net du, kurie daugiau mažiau pataikė į mano šio rudens rūgštų ir baltą skonį - valencietiškas "Blanc d'Enguera" (2012) ir tų pačių metų graikiško "Lady of the Lake" (žinau, pavadinimas skamba prastokai, bet man žiauriai patiko po sausumo burnoje liekantis neapibūdinamas žemės skonis). Ir dar, po visų ragavimų pasičiupau butelaitį pineau des Charentes rosé (Drouet&Fils). Gi žinot, geras daiktas tas pineau, o šitas dar ir įvertintas šiais metais "Hachette des Vins".
Jei panorėsite - galite beveik visus rudens savaitgalius praleisti vyno degustacijose. Štai viena iš nuorodų su mugėmis. O mes gruodžio pradžioje vėl vyksime į kažkokį tai miesteliūkštį vynų ir viskių ragauti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą