Jei Briuselyje pusryčiaujam ne namuose, tai ...

… tai tuomet keliaujame į netoliese įsikūrusias kavinaites ar knygynus. Ai, nesišaipykite, mėgstame mes knygynus ir tikriausiai galėtumėme juose leisti bent vieną savaitgalio dieną (kol pabostų). Ir dar mėgstam savaitgaliais sukrimsti vėlyvus pusryčius (žinoma, mano manymu, nieko nėra geresnio kaip balta kava ir ragelis lovoje). Tačiau, kaip ten nutinka - net ir nežinau, bet kai atrandi nelabai tolimas (savo kiemo) ir patinkančias vietas, kuriam laikui nutrauki naujienų ieškojimus. Todėl ir pusryčių sąrašas nėra jau toks ilgas:

Café Belga (Ixelles). Darbo dienomis čia pusryčiai būna jaukūs ir ramūs, tuo tarpu savaitgaliais vėlyviems pusryčiams akompanuoja nepaliaujamas kalbų dūzgesys, stiklinių ir puodelių skimbčiojimas, personalo šūksniai  bei visada labai gera muzika. Pora ragelių arba bandelių su šokoladu, puodelis pasirinkto šilto gėrimo ir stiklinė sulčių čia kainuoja 7,50 Eur, sotūs vėlyvieji, sudaryti iš šiltų arba šaltų salotų, vaisių-sūrio, omleto ar kumpio-sūrio rinkinių, poros riekių duonos bei ragelio arba bandelės su šokoladu, karšto gėrimo ir šviežiai spaustų sulčių, atsieina 14,50 Eur. Pusryčiai Café Belga Jums nepatiks, jei ryte trokštate ramybės. Visais kitais atvejais - čia puiku.

Potemkin (Saint Giles). Tai tikras Café Belga pusbrolis. Pusryčių sudėtis ir kainos - tokios pačios. Sekmadieniais dažniausiai skamba gyvai maigomas fortepijonas.

Cook&Book (Woluve Saint Lambert). Jau nekalbant apie tai, kad šis knygynas (taip) pripažįstamas vienas įdomesnių Europoje, pusryčiai čia - puikūs. Kainos gal kiek ir kandžiojasi, bet erdvė - smagi.

Les Filigranes (City). Nedidelė kavinaitė knygyne. Tinka ypač tada kai norisi ir knygas pavartyti ir kavos išgerti. Taip sakant, penas ir kūnui, ir sielai.

Garcia (Ixelles). Portugališki pusryčiai su storu sviestiniu skrebučiu ir balta kava iš briaunuotos stiklinės. Prisipažinsiu, kad į visai šalia mūsų namų įsikūrusį "Garcia" užsukam retai. Bet tikriausiai todėl, kad taip arti, tai manai, kad "ai, visada čia spėsiu".

MIM (City, Menų kalva). Ant muzikos muziejaus stogo įsitaisęs restoranas. Sekmadienio brunch'o (bufetas plius taurė šampės - 28 Eur) čia mes nesame valgę, bet pusrytinę kavą gėrėme kelis kartus. Užsukam čia dažniausiai tada, kai išeinam po muziejus pasidairyti ir pareigą kultūrai atlikti. Didžiausias šios brasserie privalumas - vieta. Tiek ažūriškas "Old England" pastatas, tiek nuo terasos atsiveriančios Briuselio panoramos vertos puodelio kavos. Smagiausia, žinoma, čia įsikurti saulėtą ir šiltą dieną, kuomet galima įsitaisyti prie lauko staliukų ir žvalgytis į nutolusius miesto horizontus. Didžiausias minusas - turistai (ha ha ha), kurių čia sezono metu susirenka pakankamai daug. 

Le Pain Quotidien (visas Briuselis). Dar vienas smagus brasserie tinklas siūlantis sveikuoliškus pusryčius ir nerealius desertus (kartą su merginom nusipirkom jų "Šokoladinę bombą" (Bombe au chocolat) - mmm, valgėm tryse visą savaitgalį ir neatsibodo…).

Paul (Visas Briuselis). Dabar jau retai, bet vis dar mėgstu užsukti į prancūzų tiklo Paul kepyklėles. Vienu metu tieisiog negalėjau gyventi be jų mielinių pyragų su razinomis ir pirštelių su šokolado gabaliukais. Mmmm. Mieliniai "Paul'o" kepiniai - nerealūs, makaroniukai ir kruasanai - taip pat.

Exki (Visas Briuselis). Dažniausiai čia užkandžiauju (-am) darbo dienomis. Ir man patinka kavos ir ragelių kainos, taikomos iki 11 val. dienos - po 1 eurą. Kita vertus, gal Exki's nepelnytai papuolė į šį sąrašą, nes dažniau į jį užšoku greitai užkąsti būdama kur nors mieste. Nežinantiems pasufleruosiu, kad tia savotiškas sveikuoliškas McDonald'as. Kaip ten bebūtų, kiekvienas turi savo makdonaldą :)

Dar neišbandytos vietos, bet ir neišbrauktos iš sąrašo ir vis dar planuose (gal turite minčių, kuom papildyti šį sąrašą?):

L'Orangerie du Parc d'Egmont (City). Mano dėmesį patraukė visų pirma pati kavinės vieta - oranžerija šalia Egmont'o parko. Šeštadienio ir sekmadienio vėlyvų pusryčių kaina šiek tiek įspūdinga - 25 Eur, bet tai bufeto kaina - valgai kiek nori ir ką nori.

Blue Elephant (Uccle). Jau senokai Eugenijos rekomenduotas, bet taip ir neaplankytas. Bet net neabejoju, kad sekmadienio brunch'iukas čia turėtų būti oi, koks geras.

[Mmmmh!] (Saint-Gilles). Pasigaminti ir papusryčiauti - idėja puikuonėlė ar ne? Gana nepigūs tokie savaitgalio pusryčiai, bet susirinkus tarpusavyje draugiškai limpančiai kompanijai turėtų nušviesti ne tik sekmadienį, bet ir visą ateinančią savaitę (40 Sur). Nors, pasakysit, kodėl nesusirinkti vienuose namuose ir drauge nepasigaminti bendrų pusryčių :)

Les Trouvailles de Louise (Louise). Kažkas keisto ir todėl kelia smalsulį.

APDM - Au Pays Des Merveilles (Saint-Gilles ir Ixelles). Labai daug daug girdėjau apie jų beigelius (didriestainius), tai manau, kad pusryčiai - p'tits déj' - turėtų būti neblogi :)

Arcadi (City). Esame čia gėrę rytinę kavą, bet tuo metu dar/jau nesinorėjo pusryčių. Norėčiau dar kurį rytmetį sugrįžti, nes greta pusryčiavę atrodė patenkinti ir laimingi.