Briuselietiškas sekmadienis be automobilio

Kasdien aš tikrai nevažinėju dviračiu, nes baidausi automobilių srauto ir siaurų gatvių, kuriose turi sutilpti visos transporto priemonės: automobiliai, motociklai, motoroleriai, autobusai ir siaubingiausias išradimas - tramvajai. Tikrai. Visus du su puse metų bijojau ir laukiau kada man teks nugriūti gatvėje įvažiavus į tramvajaus bėgį. Na, ir teko. Gerai, kad mano dviratis lengvas ir kad eismas tuo metu nebuvo labai intensyvus. Bet vienok, nemalonu. O jei gatvė siauresnė, tai dažnai pasitaiko, kad autobusams ir lengviesiems tenka kurį laiką kantriai vilktis paskui pedalus minantį dviratininką ir atvirkščiai - dviračių vairuotojams reikia dairytis, kad automobilistai jų nenustumtų ant šaligatvio ar nesugurintų į kokį kelio ženklą. Trumpiau tariant, nepaneigsi, kad gatvėse pilna žioplių iš abiejų stovyklų, todėl ir vieniems, ir kitiems tenka pasisaugoti.

Nepaisant Briuselio nepatogumo dviratininkams, mane kiekvieną kartą žavi, kiek daug žmonių čia keliauja dviračiais. O vat, stojus sekmadieniui be automobilių, tų dviračių, paspirtukų ir riedlenčių gatvėse pasirodo visa begalė.

Tiesa, sekmadienį be automobilių, uždaromi įvažiavimai į miestą nuo pat Briuselio apvažiavimo žiedo (RO), viešas transportas veža nemokamai, o pavieniai lengvieji yra priversti važiuoti 30 km/val. greičiu. Nėra jų daug, nes visi stengiasi šią dieną be reikalo automobiliu nevažiuoti. Kažkaip labai nesmagu, kai kiekvienas "be automobilio" dėbteli į tave nelabai draugišku žvilgsniu. Sakau iš patirties, nes patys pernai patyrėm, kai teko kažkaip ištrūkti iš Briuselio į kitame miestelyje vykusį "Beirut" koncertą. Jautėmės tokie ganėtinai kalti, kad net norėjosi išlipti ir visiems pasiaiškinti, kad gi nėr kaip mums kitaip. O šiandien mačiau vieną lengvai paklaikusį vairuotoją, kuris matyt įvažiavo į miestą nieko blogo nenutuokdamas, o pakliuvo į dviračių srautą. Chi chi chi ;) Girdėjau, kaip jam vienas pakantus vyriškis dailia frengliš stengėsi išaiškinti, kad šiandien - diena be automobilio, todėl čia tiek daug dviračių ir beveik nėra lengvųjų.

Taigi taip. O tuo pačiu centriniuose parkuose miestiečiai linksminasi apžiūrinėdami deglas kiaulaites, pasirašynėdami peticijas už jų rūšies išsaugojimą, lėtą maistą ir lėtą ūkininkavimą, ragaudami vytintas Ardėnų dešras, uostydami dvokius sūrius, gurkšnodami "lėtą" alų, tyrinėdami mobilius šiltadaržius ir visaip kitaip "žaliai" stumdami sekmadienį.

Kol Nerijus dirbo, aš važinėjausi dviračiu. Šiandienos maršrutas truko tris valandas, o Karalių rūmų prieigose į rankinę kažkaip įsmuko kremas su asilės pienu (super malonus dalykas iš "La Zane Attitude" - draugės, galite jo tikėtis per Kalėdas), karvės rago šaukštas (nors pardavėjas sakė, kad zebro, bet zebras, mano žiniomis, ragų tai neturi, ar ne?) ir lauktuvės Nerijui - Belgoo Luppoo alus. Štai taip.

Ir dar štai ką pagalvojau, jei žmonėms tiek džiaugsmo teikia diena, kai gatvėmis nustoja riedėję automobiliai, kodėl tokių dienų metuose negalėtų būti daugiau? Pavyzdžiui, bent dvi?