Šį kartą atleiskit už nelabai kokias iliustracijas, bet kaip sakoma, geriau vieną kartą paragauti pačiam, nei šimtą kartų pažiūrėti mano tinklaraštyje. Taigi, buvo taip. Ėmėm ir sumanėm tokią tradiciją - kartą per mėnesį kartu su bičiuliais apsilankyti Jų arba mūsų išrinktame restorane. Tradicija dar jauna, apsilankymas buvo tik vienas, bet girdėjau viena ausimi, kad kitas pasisėdėjimas kvepės grybais - visose meniu kategorijose - nuo užkandžių iki desertų. Mmmm, kaip mums pristatė šį gurmė nuotykį - restoranas tituluojamas viena iš neatrastų Briuselio paslapčių. Na, bus matyt vėliau, o šį kartą apie jau suvalgytą waterzooi, anguilles au vert ir lapin a la kriek.
Restoranėlis "Le Bugatti" įsikūręs beveik Ixelles rajone (pora žingsnių nuo Avenue Louise), buvusiose automobilių remonto dirbtuvėse - iš čia ir jo pavadinimas. Mėgstamas vietinių gyventojų, kurie čia atpėdina vienumoje suvalgyti savo belgiškos vakarienės. Restoranėlio eksterjeras ir interjeras - ekscentriški ir tokie šiek tiek belgiškai trenkti - kaip daugiau apibūdinti ryškiai geltonus artdekiškus langų rėmus (vien spalvinis geltona-juoda derinys ko vertas) ir freskas su skriejančiais bugačiais?
Daug nesvarstę, užkandžiui užsisakėme baltųjų smidrų - vieną iš belgiškai virtuvei būdingų patiekalų, paruoštą flamiškai ir briuselietiškai. Skyrėsi tik padažas, patiektas su garintais smidrais: briuselietiškas - baltas jogurtinis, parūgštintas berods, kad actu; flamiškas - papildomai paskanintas virtu kiaušiniu ir morkomis. Fotografijoje matyti pusiau padalinta flamiškai paruošta užkandžio porcija (!).
Kitas ragautas šiltas užkandis - anguilles au vert - unguriai žalumynuose. Tai dar gi romėnų laikus siekiantis ungurių ruošimo būdas. Šis patiekalas ruošiamas iš svieste pakepinto ungurio gabalėlių, balto vyno ir visos aibės prieskoninių žolelių: daržinių builių, rūgštynių, petražolių, šalavijų, citrinžolių ir dašių. Gardinamas muskato riešutu ir papildomai uždaromas kiaušinių tryniais. Jau seniai norėjom šio ungurio paragauti, tik, turiu prisipažinti, šiek tiek nusivylėm. Ungurys man pasirodė toks šiek tiek per daug patroškintas, o garsusis žalėsiu padažas labiau priminė žalios spalvos kisieliuką. Nežinau, ar taip ir turi būti, ar virtuvės šefui tą kartą nepasisekė, ar mes paprasčiausiai labai daug tikėjomės.
Pagrindiniam vakarienės akordui iš meniu išsirinkom kelis tradicinius patiekalus: vyšnių aluje troškintą triušį, flamiškai paruoštą akrbonadąsu tamsiu "Chinay" alumi ir jūros liežuvio watezooi - troškinį grietinėlės ir sviesto padaže. Tai buvo vienas iš mano ilgai lauktų patiekalų - ir viltys buvo pateisintos ;)
Tikrai rekomenduoju užsukti. Tik prieš tai nepamirškite rezervuoti staliuko, nes restoranėlis mažas ir populiarus!
Restoranas dirba visomis dienomis, išskyrus šeštadienį po pietų, sekmadienį ir pirmadienį.
Adresas - 4, rue Jacques Jordaens, 1000 Bruxelles
turėsiu mintyje šį restoranėlį, nes atvykus svečiams vis susimąstau, kad visokių kiniškų, marokietiškų, etiopietiškų maistų užeigų žinau, o briuselietiškų nelabai... tai ačiū už aprašymą, jaučiu kad imsim kada nors ;)
AtsakytiPanaikintiTikrai verta pabandyti. Tik reikia užsakyti vietas iš anksto, nes vietos restoraniuke nedaug. Jei apsilankysit kada - brūkštelėk, kaip patiko :)
Panaikinti