Kai lyja Briuselyje

Kai lyja Briuselyje, tai lyja ilgai ir nuobodžiai. Net ir belgiškomis vasaromis (ir ypač jomis) lietūs tampa tikru galvos skausmu ir spintos liūdesiu. Mat, reikia pamiršti ten kabančias sukneles, nežinia kam nusipirktas basutes ir eilinį kartą sau pasižadėti, kad dabar tai jau tikrai tikrai nusipirksiu guminius batus. Gražius ir linksmus, kad būtų smagu žingsniuoti per balas. Vat, kuriuos nors iš šių.

Su didžiausiu pavydu seku orus Lietuvoje. Net visai Jūsų negaila, kai sužinau, kad "karštą, tvanku ir nėra kur dėtis". Buvo ir Briuselyje kelios tokios dienos, bet jų prisiminimą jau seniai išplovė lietus. Toks, apie kurį mes sakome, kad pila kaip iš kibiro, britai juokauja, kad "it's raining cats and dogs" (lyja katėmis ir šunimis), o prancūzai apibūdina "il pleut des cordes" (lyja kaspinais), o kai lietus juos galutinai užknisa, sako, kad "il pleut comme vache qui pisse" (lyja kaip sisiojanti karvė).

Šiandien Briuselyje ne tik karvės sisioja, bet ir dangus griūva, tik mano katinui tai nė motais. Jis sau snaudžia ant languoto apklotėlio ir retkarčiais nubėga pasižvalgyti pro langą. Vienintelis jo rūpestis, kaip čia vėl prasimanius paėsti, mat jau suprato, kad gailus miaukimas ir liūdnas sėdėjimas prie ėdesio dubenėlio nebeveikia.

O man teks tokiu oru kelti koją iš namų. Reikia įsigyti ši bei tą savaitgaliui Lietuvoje. Negi dabar ten vaikščiosiu apsimutūriavus priešlietuminiais drabužiais, kaip kokia belgė?

P.S. Tokiu oru yra tik vienas privalumas - nustoju gailėtis, kad neturim nei balkono, nei terasos, nei kiemelio. Ką ten tokiu oru veikt?