Trys dienos Vogėzų kalnuose

"Rouge Gason" slidinėjimo trasose. Tolimiausiame plane matytosi juoda trasa.

Šią žiemą ištaikėm progą paslidinėti. Na, tokią progelę labiau nei progą, nes slidėms skyrėm tik tris dienas, bet tai vis tiek tris kartus geriau nei nieko. Savo snieguotoms atostogoms teturėjom prailgintą savaitgalį - todėl pasirinkom artimiausius kalnus Prancūzijoje - Vogėzus (Vosges). Nuo Briuselio iki populiariausio šio regiono kurorto La Bresse - kiek daugiau nei 450 km. Lengvai įveikiama automobiliu, ypač jei yra du vairuotojai.

Viešbutis

Gerieji nameliukai ar apartamentai sezono metu nuomojami ne trumpesniam laikotarpiui, kaip savaitė, tad mums teko tenkintis viešbučiais. Ir vaje, beieškant (gerą mėnesį prieš), kur apsistoti, paaiškėjo, kad nelabai jau yra iš ko rinktis... Tad svyruodami tarp dviejų variantų, užsisakėme viešbučio kambarius Loraine regiono Bussang miestelyje, 1200 km aukštyje (aukščio mes nebijome:)).

Vaizdas pro viešbučio langą...

Sugundė mus pastaba, kad viešbutis "La Bouloie" įsikūręs slidinėjimo bazėje. Manėm, kad cha, sutaupysim laiko, o pasirodė, kad ta slidinėjimo bazė kaip iš kokio "Lost" serialo - taip sąlyginai veikianti - kai būna daug sniego, sakė šeimininkės dvynės. Mūsų viešnagės metu sniego buvo tik normaliai, o ne daug, tad šalia viešbučio nusidriekusia trasa žemyn leidosi tik vaikai ir rogutės.

Neveikianti trasa šalia mūsų viešbučio

Neveikiančios trasos bilietų kasa... "Dharma initiative"

Viešbutis - dviejų žvaigždučių, bet tikrai vertas ir dar kokios pusės. Jaukiai įrengti kambariai, kalnai tiesiai už lango, skanūs pusryčiai ir labai mielos šeimininkės su dviem šunimis - vilkšuniu ir aptukusiu pudelio mišrūnu. Tokiu apvalainu, kaip ir šeimininkės :) Viešbučio pirmame aukšte veikia erdvus restoranas, į kurį mielai užkopia tos pakalnės gyventojai. Penktadienį vat, susirinkę diedukai ir babytės mėgavosi akcijinėmis picomis, nes tą vakarą jų kaina buvo nukritusi nuo 7 iki 5 eurų. Mūsų ketvertas pirmą vakarą ragavo regioninius patiekalus - kiaulės karką su troškintais kopūstais ir virtą rūkytą kumpį su bulvių šiaudeliais. Antrą vakarą pasimalonimom raclette iš vietinio karvės pieno sūrio. Mmmm, gerumas neapsakomas (sotumas irgi). Vienam asmeniui šis malonumas kainavo 16 eurų - sakyčiau, kad turint Briuselio viešo valgymo patirties, tokios kainos atrodo juokingos.

Viešint šiame regione verta paragauti krašto vyno, kuris geriamas stipriai atšaldytas, vietinio mirabelių marmelado ir užpiltinių, savito pušų ūglių likerio, Loraine pašteto ir Loraine kišo.

Viešbučio restoranas

Slidinėjom dviejose trasose. Tokioj "vietinėj" su labai bloga danga ir vėliau - "Rouge Gason", su dviem žaliomis  (kurios mums pasirodė šiek tiek mėlynos), dviem mėlynomis, dviem ištįsusiomis raudonomis ir baisiai juoda trasa. Dienos pasas šiose trasose kainuoja 18 eurų.

"Rouge gason" slidinėjimo bazėje veikia nemažas viešbutis ir savitarnos restoranas, kuriame kepamas fantastiškas mėlynių pyragas, nuo kurio pamėlynuoja ne tik lūpos ir dantys, bet ir mintys.

"Rouge Gason" slidinėjimo trasos

"Rouge Gason" slidinėjimo trasos. Nesankcionuotas rogutynas ir sniego patranka.

Aukščiausias trasų taškas - 1200 km su trupučiu. O jau panorama nuo ten atsiveria... lyg stovėtum pačiam pasaulio pakrašty. Tik to pakraščio aš nenufotografavau, nes nenorėjau rizikuoti fotoaparato gyvybe.

"Rouge Gason" slidinėjimo trasos. Raudonoji.

Sekmadienį atsikėlėm kiek anksčiau, nes norėjom slidinėjimui išnaudoti visas turimas minutes. Nusiprausėm, sulindom į slidinėjimo kelnes ir išsirengėm pusryčiauti. Hm... durys į restoraną - užrakintos. Paklebinom rankeną vieną du kartus - nieko. Tyla. O tuo metu pro kitas duris įėjo kaimynas su kreivakoju basetu. Lyg niekur nieko. O man iškart pasivaideno Erkiulio Puaro atostogos Vogėzų kalnuose. Ryte grupelė slidinėtojų randa užrakintas restorano duris ir beieškodami pusryčių atranda nuknekcintas viešbučio savininkes. Nužudymo įrankio nematyti, tik po taisyklingą skylutę abiejų moterų krūtinėse. Visi svečiai - įtariamieji. Kas tai padarė ir kodėl? Kaip nužudytos dvynės? Ir čia pasirodo riestaūsis Puaro ...

Mano kompanjonams bekikenant iš puariškos istorijos, durys atsidarė ir restoranėlyje mus pasitiko viena iš dvynių - sveika ir besišypsanti :)

Kelias žemyn, namo... kelio ženklai sako, kad grandinės - pageidautinos...

Buvo gaila, kad savaitgalis kalnuose greitai baigėsi. Lauksim kitos žiemos ir trauksim kiek toliau, į pačias Alpes. Gal norite į kompaniją?

Vakaras Vosgėzų kalnuose

P.S. Čia rasite "Lietuvs sveikatos" parengtas rekomendacijas vykstantiems į kalnus. Gal jos vos vos perspaustos, nes skaitant, atrodo, kad žiemą į kalnus važiuojamą į kokią trečiojo ar ketvirtojo pasaulio šalį ir nakvojama užsilipus vos ne ant Monblano, bet gal rasite naudingų patarimų ir jie jums padės džiaugsmingai praleisti savaitę kalnuose. Kita vertus, "Rouge Gason" mačiau pačią geriausią patarimą - "kontroliuokite greitį ir kalnai visuomet bus malonumas".