Pirmą kartą Briuselyje išsikepėm ruginės duonos. Vis pasvarstydavau, kad gerai būtų, papavydėdavau Ramunei, kad jau turi savo duonos receptą ir kepimo įpročius ir viskas. Viskas tuom ir pasibaigdavo. Kita vertus, niekada dar nebuvom pasiilgę lietuviškos duonos. Parsiveždavom mamos išrinktos duonos iš Lietuvos, svečiai jos taip pat dosniai užfundydavo. Blogiausiu atveju, pirkdavom vokišką duoną, šiek tiek primenančią kažkurios lietuviškos kepyklos "Močiutės" duoną su grūdais. Ir užtekdavo, bet ne per seniausiai Ramunė man dovanojo stiklinę duonos raugo. Palaikiau aš jį porą dienų, penktadienį užmaišiau pustešlę (na, kitą dieną į ją reikėjo dar berti miltų ir užmaišyti galutinį tešlos variantą) ir palikau iki ryto rūgti.
Šeštadienio ryte išsitinginiavom, papusryčiavom ir pagal Ramunės bei malsena.lt lietuviškos juodos duonos receptus užminkiau duonos tešlą. Namai nuo rūgstančios tešlos kvepėjo nesvietiškai. Matyt, kad ta receptorių meilė rūgštelei yra įdiegta pačiuose seniausiuose mūsų genuose. Bemakaluodama tešlą dar spėjau sumąstyti, kad gi lietuviai jau taaaaip seniai kepa raugintą ruginę duoną - tikriausiai nuo pirmos dienos, kai atsibeldė į dabartines gyvenamas vietas. Ir visus tuos šimtus metų - beveik tokią pačią - daugiau ar mažiau rūgščią, pagardintą sauja kmynų ir šaukštu medaus.
Tešlai naudojau ruginius miltus (farine de seigle/roggemeel/roggenmehl) (pirkau "Delhaize" parduotuvėje) ir šiek tiek kvietinių miltų (pačių paprasčiausių). Gavosi kuo puikiausia, puri, drėgna bei gardžiai kmynais kvepianti duona. Kepsiu, jei nepatingėsiu, kiekvieną savaitę - tai, viliuosi išsimiklinti ir nedaryt broko ;) Ačiū, Ramune, už raugą, įkvėpimą ir apturėtą duonos kepimo džiaugsmą!
Džiaugiuosi, kad išbandei ir gavosi (ko jau kitaip iš tavęs ir nesitikėjau);) Kiekvienai šeimininkei, kad ir kaip panašiai gamintų, gaunasi skirtingai (man ir pačiai kaskart laukia nežinomas rezultatas, bet tai dėl to, kad nesilaikau tikslaus recepto...), todėl labai džiaugiuosi, kad teko paragauti tavo pirmosios duonos ;) vat valgau sau su sūriu - kaip tikra! ;)
AtsakytiPanaikintiSveikinu! Aš kaip tik antradienį raugo užsiraugiau, bet matyt temperatūrinis režimas neteisingas, nes gavosi kažkas įtartino. Pabandysiu kepti, bet nežinau, ar gausis. Kita vertus, balta duona man gaudavosi normali, tik puri. Ruginė pagal neraugintą receptą kažkodėl arba nepakyla, ar tiesiog neiškepa :( Bet įpylus 1 v.š. salyklo į bendrą skysčių kiekį duona tapo gražiai ruda. Kadangi neiškepė normaliai, teko supjaustyti ir iškepti džiūvėsėlių. Pamirkius arbatą visai valgoma, o skonis kaip normalios minkštos. Tiesa, kepiau iš 100% rupių ruginių miltų.
AtsakytiPanaikintiO tai, Sanctus, Tavo duona skalsesnė. Aš naudojau tikriausiai labai gerus "trečdalio grūdo" miltus, be luobelių ir kitų skaidulų. Gal į tešlą iš rupių miltų reikėtų pilti šiek tiek daugiau vandens? Pagalvojau, kad gal stambesni grūdų gabalėliai sugeria daugiau drėgmės ir tada tešla tampa sunkesnė ir gerai neiškepa? Nors aš dar šiuose baruose - diletantė, reikia su Ramune apie duoną diskutuoti. Ji praktiškai tikra Brx duonos karalienė :)
PanaikintiO mintis apie džiūvėsius - puiki! Gavosi beveik kaip itališki kantučiai :)
P.S. O tuos miltus-geruosius, žinoma pirkai Lux? :)
Man buvo labai smagu su Tavimi, Ramune, pasidalinti pirmu kepaliuku. Aišku, aš labai gerai suprantu, kad pirmas kepaliukas - tai dar ne rodiklis, tai tik "diletanto sėkmė". Vat, žiūrėsiu, kaip seksis toliau, ar prasimiklinsiu (nors ryte tai svaičiojau apie tai, kad dabar kepsiu tol, kol išmoksiu mintinai ir įgysiu kažkelintą tai duonos kepino jausmą). Bet kuriu atveju buvo žiauriai smagu stebėti rūgstančią tešlą ir gaudyti vis nusprogstantį dubens dangtį (anyta padovanojo tokį sandariai užsispaudžiantį dubenį, tai kažkas man pasufleravo, kad jis skirtas kildinti mielinę tešlą. Tai aš nutariau, kad ir rūgstančiai tešlai nepakenks. Ir tikrai nepakenkė, tik nuo surūgusio oro (ai, nežinau, kas ten tiksliai vyksta su tuo oru, šyla jis ar ką?) vis nušaudavo su dideliausiu trenksmu).
AtsakytiPanaikintiSmagu girdeti Ruta kad ir tu uzsikretei namines duonukes kepimu. As jau koki trecia karta bandziau, pirmas kartas buvo per slapia , o kiti du kartai super. Tik i tesla dar primaisiau visokiu skirtingu seklu, tai labai skaniai gavosi. O tavo duonele labai jau graziai atrodo. Saunuole :)
AtsakytiPanaikintiAčiū, Algirdai :) Dabar tik reikia tikėtis, kad inkubacinis periodas bus trumpas, o užkratas paliks pėdsakus ilgesniam laikui :)
AtsakytiPanaikinti