Jei Briuselyje pusryčiaujam ne namuose, tai ...

… tai tuomet keliaujame į netoliese įsikūrusias kavinaites ar knygynus. Ai, nesišaipykite, mėgstame mes knygynus ir tikriausiai galėtumėme juose leisti bent vieną savaitgalio dieną (kol pabostų). Ir dar mėgstam savaitgaliais sukrimsti vėlyvus pusryčius (žinoma, mano manymu, nieko nėra geresnio kaip balta kava ir ragelis lovoje). Tačiau, kaip ten nutinka - net ir nežinau, bet kai atrandi nelabai tolimas (savo kiemo) ir patinkančias vietas, kuriam laikui nutrauki naujienų ieškojimus. Todėl ir pusryčių sąrašas nėra jau toks ilgas:

Café Belga (Ixelles). Darbo dienomis čia pusryčiai būna jaukūs ir ramūs, tuo tarpu savaitgaliais vėlyviems pusryčiams akompanuoja nepaliaujamas kalbų dūzgesys, stiklinių ir puodelių skimbčiojimas, personalo šūksniai  bei visada labai gera muzika. Pora ragelių arba bandelių su šokoladu, puodelis pasirinkto šilto gėrimo ir stiklinė sulčių čia kainuoja 7,50 Eur, sotūs vėlyvieji, sudaryti iš šiltų arba šaltų salotų, vaisių-sūrio, omleto ar kumpio-sūrio rinkinių, poros riekių duonos bei ragelio arba bandelės su šokoladu, karšto gėrimo ir šviežiai spaustų sulčių, atsieina 14,50 Eur. Pusryčiai Café Belga Jums nepatiks, jei ryte trokštate ramybės. Visais kitais atvejais - čia puiku.

Potemkin (Saint Giles). Tai tikras Café Belga pusbrolis. Pusryčių sudėtis ir kainos - tokios pačios. Sekmadieniais dažniausiai skamba gyvai maigomas fortepijonas.

Cook&Book (Woluve Saint Lambert). Jau nekalbant apie tai, kad šis knygynas (taip) pripažįstamas vienas įdomesnių Europoje, pusryčiai čia - puikūs. Kainos gal kiek ir kandžiojasi, bet erdvė - smagi.

Les Filigranes (City). Nedidelė kavinaitė knygyne. Tinka ypač tada kai norisi ir knygas pavartyti ir kavos išgerti. Taip sakant, penas ir kūnui, ir sielai.

Garcia (Ixelles). Portugališki pusryčiai su storu sviestiniu skrebučiu ir balta kava iš briaunuotos stiklinės. Prisipažinsiu, kad į visai šalia mūsų namų įsikūrusį "Garcia" užsukam retai. Bet tikriausiai todėl, kad taip arti, tai manai, kad "ai, visada čia spėsiu".

I Pasaulinio karo pėdsakais: Pasendalė, Hill 62 ir Ipras

Šiandien Briuselyje pasirodė pirma šalna, o prieš 95 metus baigėsi I Pasaulinis karas. Šiandien pas mus yra absoliuti nedarbo diena, tai bus puiki proga papasakoti apie mūsų kelionę palei Vakarų fronto liniją. Flandrijos laukuose, kaip dažnai vadinama žiaurių I Pasaulinio karo žaidimų aikštelė, lankėmės jau trečią kartą. Kažkada tieisog norėjom pamatyti Iprą, vėliau su broliu šniukštinėjom po kareivių kapines, o šį rudenį pasičiupom už parankės istoriką Kęstą su drauge ir visi kartu aplankėm keletą artefaktinių vietų. Mažai spėjom, kelių punktų teko atsisakyti (Poperingės ir "Trench of Death"). Mat tam, kad pamatyti viską - reikėtų ten praleisti bent jau visą savaitgalį, o turą pradėti su saulės šviesa ir vasarą, kai dienos ilgos ir šviesios. Tuo tarpu rudenį, kaip žinia, temsta gana anksti, o jei dar užtrunki pusryčiaudamas - dienos ima dar labiau sutrumpėja.

Cameleon: išpardavimai klubo nariams

Kažkada anksčiau rašiau apie išparduotuves, kurias aptikau Briuselyje - drabužių, batų, šokolado, indų ir apie išpardavimų miestelį Maasmechelen. Bet po to Ramunė mane nusivedė į milžiniško dydžio Cameleon'ą - pavadinkime jį išparduotuve klubo nariams. Mat prieš patekdamas į šį rojų, turi būti pakviestas jau esančio Cameleon'o nario.

Daug nepostringausiu, tik pasakysiu, kad po to ir aš kelis žmones nudžiuginau įvedus juos į Cameleon'o daiktų pasaulį. Patinka man jis gal net labiau nei Dod'ai. Lyg drabužiai naujesnės kartos, lyg pats asortimentas toks labiau miestietiškas - nežinau, bet patiko. Net Nerijus ir tas paskutinį kartą beismatuodamas švarkus ir lietpalčius užtruko vyrų skyriuje du kartus ilgiau nei aš kedendama moteriškų drapanų kabyklas ir lentynas. Ir sakyčiau, kad rado jis padoresnių dalykėlių nei Dod'e. Tai tiek. Nežinau, kiek Jums bus naudingas šis įrašas. Galbūt, jei dar nesate buvę Cameleon'e, paklausite savo darbo kolegos ar vaiko bendramokslio mamos, ar negalėtų ji Jūsų pakviesti į parduotuvių aistruolių klubą.

Briuselio šviesų festivalis / Festival des Lumières Bruxelles'13

Vėlių ir visų šventųjų savatgalio vakarus Briuselyje prašviesino vykęs šviesų festivalis. Tai pirmas kartas, kai šalia miesto kanalo išdygo mirgantis Pizos bokštas, vandens paviršiumi tyliai šmirinėjo įvairiaspalviai spinduliai, o gretimai kanalo stūksantis daugiaaukštis buvo virtęs švyturiu (jį, beje, matėm ir pro savo namų langus, bet negreit supratome, kad tai vienas ir tas pats šviesos šaltinis). Mes krantinėje (toje pačioje vietoje, kur vasarą įsikuria miesto paplūdimys) pasidairėme tik gerą pusvalandį ir visų šviesos ir muzikos instaliacijų nepamamtėm, matyt, todėl mums pasirodė per skambu tuos kelis projektus pavadinti festivaliu. Bet - patys kalti - atsiradom vėlai ir buvo mums per šalta, kad slankiotumėme aplinkui laukdami kitų pasirodymų. Aišku, galėjom apšilti savus kaulus prie didžiulio laužo (greta kurio lyg it BBQ buvo organizuojamas) ar įlįsti į kokią netolimą kavinę, bet neapšilom ir neįlindom.

Baarle-Nassau arba Baarle-Hertog miestelis Belgijos ir Nyderlandų karalystėse

Pirmą kartą apie tarp dviejų karalysčių pasiklydusį miestelį perskaičiau "Kaleidoskope" - kažkada leistame Belgijos lietuvių bendruomenės žurnaliuke. Tada pagalvojau, kad nieko sau, miestelis miestelyje, o tame miestelyje dar keli miestelio gabalėliai, kuriuose tupi dar po vieną kitą miestelio spuogą. Žmoniškiau tariant, tai 22 Belgijos eksklavai Nyderlandų teritorijoje, sudarantys maždaug 8 km.m. plotą. Šiuose eksklavuose dailiai įsiterpę 8 Nyderlandų eksklavai. Mažiausias Belgijai priklausantis žemės gabalėlis yra šiek tiek didesnis nei 2,6 kv.m.