Amorphophallus titanum Nacionaliniame Belgijos botanikos sode

Beveik savaitę sekiau Botanikos sodo žinutes apie vis augantį ir žydėti besiruošiantį gigantiškąjį amorfofalą. Kaip ne kaip - įdomu pamatyti iš Sumatros kilusią didžiausią pasaulyje gėlę (!) dėl savo išskirtinio, švinktelėjusią mėsą primenančio kvapo, kuris užuodžiamas net ir už 200 m., pravardžiuojamą lavongėle (čia Indonezijoje taip).

Vakar Nacionaliniame Belgijos botanikos sode pražydęs amorfofalas išsistiebė iki 244 cm ilgio (ir tai tik žiedas!). Unikalu tai, kad šis, iš Bonos atgabentas, amorfofalas žydi trečią kartą nuo 1998 m., nors paprastai šis augalas žiedą išskleidžia kas 4-5 metus. Tik tris paras žydėsiantį augalą smalsuoliai ir gerbėjai gali apžiūrėti kasdien iki 22 val.

Knygos apie Lietuvą Waterstones knygyne

Dar nieko nerašiau apie Lietuvos parengtą kultūros programą, skirtą pirmininkavimo pusmečiui. Kita vertus, nėra dar kur skubėti - nepamačius gyvai - negalima nei girti, nei peikti, bet užmojai, vienareikšmiškai, ambicingi. Belgijos padange praskries vienos didžiausių Lietuvos (ar lietuvių?) kultūros žvaigždės - Violeta Urmana, Jonas Mekas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Oskaras Koršunovas, Šarūnas Bartas ir kiti nuostabūs vardai ir veidai. Laukiu nekantriai, nes bilietus į du renginius jau sugebėjau išplėšti.

Pirmasis kultūrinis šūvis nuskambėjo Waterstones knygyne, kur visą pusmetį bus galima įsigyti literatūros apie Lietuvą ar kaip nors susijusios su Lietuva. Kiek užmačiau pirmadienį vykusiame kick-off renginy, lentynos nuo knygų gausos tikrai nelūžta, tačiau pateiktos pardavimui gėdos taip pat nedaro.

Ommegang - viduramžiškos Briuselio tradicijos

Ommegang'o plakatais buvo nulipintos visos Briuselio skelbimų vitrinos, keistas pavadinimas ėmė mirgėti ir internetinėse svetainėse. Kas tas "ommegang"? Pats žodis "ommegang", sudurtas iš dviejų flamiškų žodžių "omme", reiškiančio "ratu" ir "gang", reiškiančio paprasčiausią "eitį", lietuviškai galėtų būti večiamas kai "procesija". Flamų žemėse religinės procesijos išlikusios iki šiol. Taip pat "ommegang" etiketė klijuojama ir iškilmingoms gildijų bei miestų grietinėlės eisenoms.

Briuselyje svarbiausia religinė procesija iki pat prancūzų revoliucijos buvo skirta Sablono Pergalių Švč. Dievo Motinai, kurios skulptūra dar XIV a. viduryje buvo stebuklingai išgelbėta iš Antverpeno ir grąžinta briuselėnams. Tradiciškai procesija, lydima arbaletininkų, pajūdėdavo iš Sablono Švč. Dievo Motinos bažnyčios, apsukdavo septynių kilmingų šeimų (visos kartu vadintos "Lignages"), kurių protėviai sudarė Briuselio valdantįjį sluoksnį, namus ir įžengdavo į Grand Place ir rue de Madeleine grįždavo į Sablono bažnyčią. Eisenoje miestiečiai išsirykiuodavo pagal griežtą tvarką, atspindinčią kiekvieno dalyvaujančio socialinę padėtį ir jos svarbą miesto visuomenėje. Tvarka labai paprasta - kuo svarbesnis miestui buvai - tuo arčiau nešamos skulptūros buvai prileidžiamas. Pirmieji žygiuodavo miesto įgulos kariai, juos sekdavo amatininkų gildijos ir pirkliai, už jų - miesto kilmingieji bei magistrato nariai, o Švč. Dievo Motinos skulptūrą supdavo dvasininkai ir arbaletininkai. Su amžiais procesijos sudėtis kito, prisidėjo įtakingos miestelėnų šeimos, atsirado persirengėlių ir milžinų kortežai. O tada atėjo prancūzai ir panaikino šią religinę tradiciją. Kam čia reik išsidirbinėti?

Frédéric Blondeel šokoladas ir ledai

Šiandien smagiai leidom dieną su Joana, Laurynu ir Akvile. Sablono aikštėje paganėme akis į dailiai besikaunančius riterius ir patraukėm užkąsti. Galvų smarkiai nesukom ir patraukėm tiesiai į Ellis Gourmet burger, kur skaniausi mėsainiai Briuselyje, o pasisotinę panūdom ledų. Buvau girdėjus ar skaičius, kad skanius ledus gamina netoliese įsikūrusi Comus&Gasterea ledainė, bet atėję pabučiavom rankeną - pavėlavom 3 minutes, ledainė dirba tik iki 18 val.

Maatjes arba Maathesharing - sezonas prasidėjo!

Šiomis dienomis restoranų ir žuvininkų vitrinos pasipuošė skelbimais, kad atvyko pirmosios olandiškos sūryme mirkytos silkutės - pagal olandus vadinamos maatjes arba maatjesharing. Jei žvelgtumėme išimtinai proziškai, galėtumėme sakyti, kad tai paprasčiausios jaunos, lytiškai nesubrendusios silkės, maždaug 5 dienas mirkytos silpname druskos sūryme. O jei norėtumėme šiek tiek poetiškiau - tai sidabriškos, rausvu vidumi, švelniausios silkutės pasaulyje, penkias dienas nokintos ąžuolo statinėse. 

Kaip sako Wikipedia, maatjes gaudomos Šiaurės jūroje, netoli Danijos ir Norvegijos krantų, nuo gegužės pabaigos iki liepos pradžios - prieš prasidedant silkių brendimo ir poravimosi sezonui. Tokio amžiaus žuvelės būna pačios riebiausios, kokios tik galėtų būti (šiuo metu riebalai sudaro apie 15 procentų jų kūno masės), o ikrai bei pieniai dar nebūna pradėję vystytis. Palyginus su mums įprastomis Atlanto silkėmis, maatjes yra maždaug 3-4 kartus už jas mažesnės.

Viduramžiais olandų išrastas silkelių korservavimo būdas naudojamas iki šiol (jei negalvosime apie tai, kad nuostabiųjų maatjes parduotuvėse galima nusipirkti visus metus). Prieš mirkant pašalinamos silkučių žiaunos ir viduriai, kurie apkartina sūdomą žuvį, tačiau paliekamos kepenys ir kasa, kurios brandinimo metu išskiria specifinius baltymus, suteikiančius žuvytėms savitą skonį. Sūryme išmirkytos silkutės nereikalauja jokio specialaus paruošimo - tereikia jas nulupti, išimti stuburą ir greta patiekti smulkinto svogūno. Šviežios maatjes yra sidabriškos, o jų vidus - švelniai rausvos spalvos. Jei žuvis atrodo pilka ir aliejinga - tokios pirkti nerekomenduotina, sena.