Ommegang - viduramžiškos Briuselio tradicijos

Ommegang'o plakatais buvo nulipintos visos Briuselio skelbimų vitrinos, keistas pavadinimas ėmė mirgėti ir internetinėse svetainėse. Kas tas "ommegang"? Pats žodis "ommegang", sudurtas iš dviejų flamiškų žodžių "omme", reiškiančio "ratu" ir "gang", reiškiančio paprasčiausią "eitį", lietuviškai galėtų būti večiamas kai "procesija". Flamų žemėse religinės procesijos išlikusios iki šiol. Taip pat "ommegang" etiketė klijuojama ir iškilmingoms gildijų bei miestų grietinėlės eisenoms.

Briuselyje svarbiausia religinė procesija iki pat prancūzų revoliucijos buvo skirta Sablono Pergalių Švč. Dievo Motinai, kurios skulptūra dar XIV a. viduryje buvo stebuklingai išgelbėta iš Antverpeno ir grąžinta briuselėnams. Tradiciškai procesija, lydima arbaletininkų, pajūdėdavo iš Sablono Švč. Dievo Motinos bažnyčios, apsukdavo septynių kilmingų šeimų (visos kartu vadintos "Lignages"), kurių protėviai sudarė Briuselio valdantįjį sluoksnį, namus ir įžengdavo į Grand Place ir rue de Madeleine grįždavo į Sablono bažnyčią. Eisenoje miestiečiai išsirykiuodavo pagal griežtą tvarką, atspindinčią kiekvieno dalyvaujančio socialinę padėtį ir jos svarbą miesto visuomenėje. Tvarka labai paprasta - kuo svarbesnis miestui buvai - tuo arčiau nešamos skulptūros buvai prileidžiamas. Pirmieji žygiuodavo miesto įgulos kariai, juos sekdavo amatininkų gildijos ir pirkliai, už jų - miesto kilmingieji bei magistrato nariai, o Švč. Dievo Motinos skulptūrą supdavo dvasininkai ir arbaletininkai. Su amžiais procesijos sudėtis kito, prisidėjo įtakingos miestelėnų šeimos, atsirado persirengėlių ir milžinų kortežai. O tada atėjo prancūzai ir panaikino šią religinę tradiciją. Kam čia reik išsidirbinėti?

Šiomis dienomis vykstantis kasmetinis "Ommegang" buvo sukurtas Belgijos karalystei švenčiant nepriklausomybės šimtmetį. 1930 m. folkloro tyrinėtojas Albertas Marinus (Albert Marinus) ir keli istorijos mylėtojai, palaikomi miesto mero Adolfo Makso (Adolphe Max), sukūrė teatrališką šio Briuseliui svarbaus renginio inscenizaciją. Renginys sulaukė tokio dėmesio ir palaikymo, kad buvo nuspręsta jį kartoti kasmet - taip ir gimė moderni "Ommegang" versija, atsieta nuo religinių apeigų ir skirta prisiminti Karolio V ir jo sūnaus Filypo II atvykimą į Briuselį 1549 metais.

Ilgą laiką teatralizuotas vaidinimas buvo uždarytas Didžiojoje miesto aikštėje (Grand Place), tačiau paskutiniais metais spalvinga procesija peržengė aikštės ribas ir nuvingiavo senuoju savo maršrutu senamiesčio gatvelėmis nuo Sablono bažnyčios iki miesto rotušės. Turėtų būti gražu - daugiau kaip 1500 aktorių, dėvinčių istorinius kostiumus, akrobatai, muzikantai, raiteliai, arbaletininkai ir pats Karolis V.

Kas vyksta per "Ommegang" - galite pažiūrėti paspaudę šią nuorodą - mes šiais metais kažkaip nebesuskubom, o ir noro, matyt, kiek pritrūko, todėl negaliu nieko daugiau papasakoti. Tačiau vakar, drauge su Joana, Laurynu ir Akvile buvom nukulniavę į Didžiojoje Sablono aikštėje įsikūrusį viduramžiškų kovų miestelį. Miestelis tai mažai įdomus - Etterbeek'o šventėje jis įspūdingesnis, bet už tai abi dienas čia visu pajėgumu vyko riterių kovos: kovojo ir šarvuoti pėstininkai, ir ant įspūdingų žirgų užsėdę raiteliai.

Kiek teko anksčiau stebėti tokius riterių žaidimus, niekuomet nesirūpinau pasiaiškinti ką ir kam jie ten daro, tad ačiū varžybų komentatoriui, kuris išaiškino kiekvieną rungtį, papasakojo, kad tokiomis pratybomis užsiimdavo jauni riteriai tam, kad suformuotų medžioklei ir karui reikalingus įgūdžius, o vyresnieji - demonstruodavo jau nušlifuotus sugebėjimus - ar tai šerną pasmeigti, ar nuo stulpelių ietimi surankioti žiedų vėrinį - jiems, matyt, buvo paprasta kaip 2 kart 2.

Bežiūrėdama kaip ant sunkiasvorio žirgo raitas šarvuotis kardu skaldo ant metalinių strypelių iškeltus obuoliukus - pagalvojau, kad vargu ar pataikyčiau ir į tą srypelį, ką jau kalbėti apie obuolį... verčiau užsiimčiau tų žavių arkliškų suknelių dailinimu ar ką.