Culinaria on Tour - mišelininis ketvirtadienis Sablone

Mario Elias iš "Le Cor de Chasse"

Šį rudenį vis juokais pasiskųsdavau, kad tiek Brisuelyje mišelininių restoranų, o iki šiol nesu nei viename jų buvusi. Ir štai, ketvirtadienio vakarą Sablone spėjau aplankyti net keturis tokius. Na, tiksliau paragauti keturių žvaigždėtų restoranų šefų sukurtų patiekalų: Julien Burlat iš "Le Dôme", Mario Elias iš "Le Cor de Chasse", Pascal Devalkeneer iš "Le Chalet de la Fôret" ir Sang Hoon Degeimbre iš "L'Air du Temps". Visi jie buvo baisiai skanūs (kažkaip nerandu geresnio epiteto) ir su vienokiu ar kitokiu netikėtumo elementu. 

 Pascal Devalkeneer iš "Le Chalet de la Fôret"

Ragavimus pradėjom nuo "Le Chalet de la Fôret" virtuvės. "Cappuccino de saison" ("Sezoninis kapučino") - nebepamenu kokia tai slėgta mėsytė, šukutė, skrudinti riešutai, džiovintos spanguolės ir dar kažkas, ko nesugebėjau visame skanume atskirti. Tikrai, kad nepriekaištingas Pascal'io Devalkeneer'io kūrinys.

"L'air du temps"

Sang Hoon Degeimbre iš "L'air du temps"

L'Art Sphérique

Tarp ragavimų

Antruoju numeriu tapo labai mielo "L'Air du Temps" šefo Sang Hoon Degeibre sukurtos bulvinės spurgos įdarytos minkštutėliais veršienos šmoteliais - "L'Art Sphérique" ("Sferinis menas"). Šis užkandis tikriausiai buvo paprasčiasias, toks labiausiai tinkantis į "gatvės maisto" kategoriją, bet ir žaismingiausiai patiektas - tobulai apskrita spurga uždaryta raudonos plastmasės burbule (ir išvirk tu man tokią tobulą spurgelę, kad ji tip top sutaptų su vėliau uždedamu kiautu) ir susukta juodoje servetėlėje bei laikraščio skiautėje. Bet labiausiai man patiko Sang'o šypsena :)

Šalia "Le Cor de Chasse" stendo

Mario Elias iš "Le Cor de Chasse"

"Ceci n'est pas un petit déjeuner"

Trečią ragavome Mario Elias'o iš "Le Cor de Chasse" patiekaliuką labai jau belgišku pavadinimu "Ceci n'est pas un petit déjeuner" ("Šitai nėra pusryčiai"). Mario užkandis buvo sukomplektuotas iš veršio žando, šukutės, burokėlių, perlinių kruopų, putpelės kiaušinio trynio, traškios šoninės ir kavos. Nežinau, kur buvo ta kava, bet visas šitas derinys buvo begėdiškai skanus. Na, toks tooooks labai geras. Ir tikriausiai, kad tapo mano ir tikrai tikrai, kad Joanos numeriu 1. Tai buvo kažkas tokio, ko namuose neatkartosi, bet nuo ko ima suktis galva.

Caillou de canard confit et maïs

Julien Burlat iš "Le Dôme"

Vyno baro burbulai

Paskutinis tą vakarą ragautas užkandis buvo ruoštas "Le Dôme" virtuvės šefo Julien'o Burlat'o. Pateikimas ir užkandžio išvaizda sumušė visus dešimt siurrealizmo temos balų. Juodos garintos bandelės įdarytos laukinių ančių confit su kukurūzais labiau panašėjo į juodus pajūrio akmenis, nei į įprastas bandeles. O skonis skonis… gailėkitės, kurie patingėjote tą vakarą nusileisti iki Sablono.

Pierre Marcolini vitrina

Nerealieji Pierre Marcolini praline

Ragavimai pas Pierre Marcolini

Išragavę visą vakaro meniu patraukėm ratu aplink Sablono aikštę - iki vėlumos išpaikintų ragautojų laukė Pierre Marcolini ir Patric Roger šokoladinės bei tą vakarą pilnai prikimšti aikštės restoranai. Myliu abu šiuos Sablono aikštės šokoladininkus. Pirmąjį už fantastiškos išvaizdos pralinė ir netikėtas šokolado figūrėles. Antrąjį už grynąjį šokolado meną - kiekvieną kartą pro Patric'o vitriną praeinu, kaip pro muziejų - vienu metu šia sėdėjo mąslus orangutangas, kitu - briedžiai, begemotai, šokoladinis mėlynakis žmogus, šiandien - grupė pingvinų. O ir jo šokoladinė man labiau primena šokolado galeriją, o ne parduotuvę.

Patric Roger pingvinai žiūri pro langą

Patric Roger šokoladinėje

Sablono aikštę noktiurnams papuošė Architektūros mokyklos studentai (jie, beje, rūpinosi ir užkandžių patiekimo koncepcijom) - visoje aikštėje stovėjo iš įvairių medžiagų sukonstruoti kalėdiniai elniai. Buvo visai smagu. Gal net labiau smagu, nei siurrealistiška, bet vis tiek, manau, kad šventė pavyko. Truputį gaila, gal penktadienį ir šeštadienį patingėjom nusileisti iki aikštės, o sekmadienį atsiradome per vėlai - visi aikštės grožiai lyg efemeriškas bobo sapnas buvo pavirtęs į dideles dėžes ir sunkvežimius. Bet mažai skaudu - dar kitą savaitę eisim į Nicolas Scheidt restoranėlį "La Bouvette". Šį jauną ir net kiek mergaitiškai išrodantį šefą šiai smetais jau antrą kartą labai teigiamai įvertino "Gault&Millau" pavadindamas jį "perspektyviausiu šefu Briuselyje". Va čia, žinokite, reikia būtina rezervuoti staliuką.