Kurį laiką net nenorėjau prisiminti tos nevykusios vakarienės šv. Bonifacijaus aištėje. Kažkaip įtariu, kad tai buvo prasčiausias maistas, kurį teko valgyti Briuselyje. Brr.. O kvailiausia, kad prieš atverdami pustuščio restoranėlio duris, buvom girdėję, kad čia - prasta virtuvė. Na, bet vat, tas kažkoks keistas nepaklusnumo ir užsispyrimo genas padarė savo.
Iki šiol aišku buvau įsitikinusi, kad senamiestyje, netoli Sainte Catherine aikštės įsikūrusi rytietiškų restoranų gatvė talpina įvairiausius šio pasaulio krašto virtuvių nesusipratimus, kaip pvz., tailandietiškai paruošta vištiena su bulvėmis ir pan. Tai va, po tos vakarienės nuomonę pakeičiau. Užsisakiau pradžiai krabų sriubą su smidrais, kurioje plaukiojo smulkinta krabų lazdelė ir kiaušinio baltymo draizgalai (...). Nevalgiau aš tos sriubos, Nerijui teko ją srėbti. O aš už tai gavau du riebaluose keptus ritinėlius su kažkokia mėsa. Ir tai buvo geriausias vakarienė patiekalas. Rimtai.
Po sriubos sekė vegetariškas tofu troškinys (man) ir vištiena (Nerijui). Smarkiai nedetalizuosiu, bet tas tofu labiausiai priminė permirkusią kiaušinienę. Nerijus gavo pravėsusią ir beskone pomidorų pasta užpiltą vištieną. Beje - išpuoštą petražolėm ir orchidėjos žiedu. Gerai, kad Nerijus paėmė puslitrį namų vyno, nes kitaip...
Šiaip ne taip kažkiek suvalgėm, kažkiek palikom, susimokėjom ir labai nelaimingi sprukom lauk. Sąskaita buvo proporcinga maisto prastumui.
Mūsų išvada? Kalti, kalti, kalti, nes žinojom (!) ir žadam daugiau šitaip nebenusidėti savo gomuriui ir pilnatvės laimei. Taigi, griežtas D. Neikit įsitikinti, nes ten tikrai labai blogai ir man gaila savininkų, kad jie pasisamdė prastą virėją... O dar labiau gaila klientų (t.y. savęs).
P.S. verčiau užsukit į šalimais įsikūrusį "Saint Boniface" - lijonietiškos virtuvės restoraną - nepasigailėsit, malonumas garantuotas!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą