Briuselio turgūs: Clemenceau ir Gare du Midi

Egzotiškas Jeruzalės, senovinis Bolonijos ir margi Briuselio Clemenceau bei Gare du Midi turgūs - man yra To Tikro Turgaus prototipai - pilni šurmulio, pardavėjų šukaliojimų, gerai nusiteikusių pirkėjų, šviežio ir vietoje ruošiamo maisto kvapo, o lentynos.... lentynos lūžta nuo gausybės matytų-nematytų gėrybių: žvynuotų artišokų, stambių porų, blizgių pomidorų ir pomidoriukų, agurkų, geltonų, žalių, žalsvų, balkšvų cukinijų, apskritų, pailgų, liemenuotų ir išsipūtusių moliūgų, įvairiaspalvių ankštinių pipirų, okrų, bulvių, morkų, burokų, obuolių, apelsinų, pasišiaušusių ananasų, dygliuotų kaktusinių figų, geltonvidurių pasiflorų, karambolų, sultingų kriaušių ir trynio geltonumo mangų; šviežių, rūkytų, keptų, sūdytų, vytintų jūros liežuvių, plekšnių, menkių, ešeriukų, raudonžvynių išverstaakių žuvelių, ančiuvių, sardinių, silkių, ungurių, lašišų ir  riestauodegių krevečių, violetiškų aštuonkojų, kietakiaučių midijų ir apsamanojusių austrių; įvairiai apdorotos ir šviežios avienos, jautienos, kiaulienos, vištienos, antienos, žąsienos, balandienos ir triušienos; itališkų, prancūziškų, graikiškų ir belgiškų sūrių, įvairiaspalvių alyvuogių - o kur dar prieskonių pundeliai - net silpna pasidaro pro juos einant... bet gi pardavėjų burnos taip pat pilnos kvietimų ir riksmų "euro-euro-euro-euro!" (euras-euras-euras-euras!), "Un euro - deux mango!" (vienas euras - du mangai!), o kai daržovininkas išdainuoja "mange salades - jamais malade!" (valgyk salotas - niekada nesirgsi) - nevalingai nusišypsai ir keliauji pirkti salotų.

Gėlės Gare du Midi turguje

Clemenceau bei Gare du Midi turguose yra visko. Yra ir drabužių, batų bei piratinių muzikos įrašų. Gėlių, kambarinių medžių ir kiemo gyvatvorių. Atrakcionų, greito maisto ir elgetų. Nėra tik pykčio.

Lankėmės abiejuose turguose. Clemenceau didesnis, prekių pasirinkimas irgi platesnis. Kaip sakė Nerijus Skr., tai didžiausias Briuselio mėsos turgus. Gare du Midi turguje didesnis gėlių ir augalų skyrius. Abu turgūs pasiekiami metro, autobusais ir tramvajais (stotelių pavadinimai tokie patys kaip ir turgų). O išlipus iš transporto geriausias kelrodis - žmonės su vežimėliais pirkiniams - jie visi traukia reikiama krytimi - į turgų.

Man atrodo, kad geriausia į turgų atvažiuoti apie pirmą valandą - tuomet prasideda visas smagumas ir šurmulys, mat pardavėjai visomis išgalėmis stengiasi parduoti savo prekes. Kartais geriau atiduoda už dyka vien tam, kad nereikėtų vežtis atgal ir sandėliuoti. O ir ta prekė dar po paros gali būti netinkama valgyti. Pirmo apsilankymo metu mums raibo akys ir spengė ausys - kiek visko pamatėm ir užsimanėm. Daugumos prekių kainos šiek tiek mažesnės nei parduotuvėse, o dienos pabaigoje - dar sumažėja. O sezoninių daržovių ir vaisių kainos juokingos. Pavyzdžiui, už pusantro euro nusipirkom du žvėriškai didelius ananasus - didumo sulig išpuoselėtais cukriniais runkeliais. Už eurą nusipirkom tris ilgavaisius agurkus (parduotuvėj už eurą išeitų nepilnai du agurkai), už kitą - kekę mažų bananiukų, už du - apie pusantro kilogramo pomidorų. O po to tai jau įsisukom į pirkimo karuselę - ankštiniai pipirai, pupelės, citrinos, kaktusinės figos, alyvuogės, aštuonkojai ir t.t. Namo parsivilkom pilną vežimaitį.

Maloniai nustebino vakarykštis apsilankymas turguje - už keturis eurus nusipirkom du kilogramus braškių. Aišku, nereikia norėti, kad jos būtų dar ir saldžios - vis gi dar tik balandžio pradžia. Bet labiau nei braškės mus pamalonino keptos midijos ir austrės. Čia pat turguje, sustojus prie vienakojo staliuko. Skanumėlis.

Tiesa, kiek teko girdėti, tai Clemenceau turgus veikia ketvirtadienį-sekmadienį (viena italė prancūzų kursuose sakė), o Gare du Midi - tik sekmadieniais.

Clemenceau turgaus vartai

Paukščiai Clemenceau turguje

Buvo gyvi - dabar kepti

Pramogos Clemenceau turguje

Gare du Midi turguje