Slidinėjimas prancūzų Alpėse

Aukščiau tik dangus

O po viešnagės Londone išsiruošėm slidinėti. Į Alpes. Į nediduką Valfréjus (Valfrėžiu) kurortą šalia Prancūzijos-Italijos sienos. Kurorčiukas nutūpęs maždaug 1550 m aukštyje, viršum Modane miestelio. Slidinėjimo vietą pasirinkom panaršę labai geroje internetinėje svetainėje www.ski-france.com, kurioje informacija pateikta ne tik anglų, bet ir lietuvių kalba. Kadangi nesam labai agresyvūs slidininkai, labiausiai susigundėm Valfréjus įrengta 13 km mėlyna "Jeu" trasa. Dar neišvažiavę planavome, kaip leisimės ja iki pat namų pro karinius bunkerius, miškelius ir kalnų viršūnes.

Pirmas rytas kalnuose. Nerijus serga. Keltuvas nekelia.

Antras ir visi kiti rytai Valfréjus

Valfréjus pro kletuvo kabinos langą

Ir tikrai, Valfréjus paliko labai neblogą įspūdį. Pagrindinė slidinėjimo bazė, į kurią užkelia keltuvas su kabinomis, įsikūrusi 2200 m aukštyje. Iš čia žemyn galima leisti žalia, mėlyna (šitos galas buvo uždarytas, tai namo kelis kartus teko parsistumti žalia "Escargot" (Sraige") ir juoda trasomis. 2737 m aukštyje įsikūrusi slidinėjimo bazė "Punta Bagna", nuo kurios prasideda trys mėlynos, dvi juodos ir raudona trasos. Savu kailiu išbandėm dvi mėlynas - "Lac" ir "Combe". Antroji patiko labiau, ypač lovio pavidalo atkarpa, leidžianti smagiai įsisiūbuoti į šonus.  Visos Valfréjus mėlynosios turi tamsiai mėlynų atkarpų (kaip jas apibūdino mūsų mokytoja).

Ruošiamės šturmuoti Punta Bagna

Žemyn

O ten toli - Italija

Tiesa, apie mokytojus. Pagaliau, pagaliau mokėmės slidinėti, t.y. pasiėmėm porą pamokų su instruktoriais. Pirmą dieną, kol Nerijus vargo ligos patale, drauge su Laura ir Andrium praktikavausi pas Natalie, kuri išvardino visus mano blogus įpročius ir nepašykštėjo pratimų bei patarimų. Bet kai drauge su Nerijum pakliuvau į Kévin'o rankas - tai ne tai, kad po pusvalandžio pratybų pradėjau žvilgčioti į laikrodį ar dar nesibaigia pamoka, bet ir vakare pagaliau pajutau visus kūno raumenėlius (net ir tuos, kurių maniau nesant): vinguriavau žemyn ir pakėlus rankas, ir kilnodama koją, ir ant vienos kojos, ir aplink save sukdama lazdas, ir pagal greitą instruktoriaus "op-op-op-op-op-op" ir pan. Dar ir liežuvį gavau progą prancūziškai palaužyti (Kévin'as diplomatiškai pagyrė mano kalbėjimą, sakė "Jūs labai gerai kalbate prancūziškai - aš viską galiu suprasti". Džiaugiuosi, vienok, cha cha cha).

Tiems, kam nepatinka trasomis - platūs šlaitai

Abi į kairę, abi mėlynos

Besileidžiant žemyn "Jeu" trasa

Pasimokę jau drąsiai kilom į pačią viršūnę ir labai pasitikėdami savo jėgomis leidomės "Lac" trasa. Na… tikriausiai retkarčiais reiktėtų suabejoti instruktorių žodžiais, nes jie, matyt, kartais nori paskatinti rizikuot ;) Kita vertus, Kévin'as sakė, kad "jūs galite nusileisti nuo visų mėlynų trasų". Tai taip, tikrai nusileidom ir nuo tos "Lac", bet įpūsėjus ją buvau gerokai be jėgų - kelios stačios pakalnės viena po kitos buvo ne tos dienos distancija. Na, o rytojaus dieną atradome smagesnę ir kiek lengvesnę "Combe". Bet šiaip ar taip, džiaugiuosi, kad ir tą sudėtingesnę įveikėm. O "Jeu", kuri prasideda pasibaigus "Combe" ir "Lac", tikas žaidimas (ką ir reiškia jos pavadinimas". Didžioji dalis nusileidimo tako tiesiasi kalnų keliuku, kuriuo leidžiantis atsiveria plačios kalnų panoramos,  pro šalį skrieja namukai, upeliukai ir tilteliai. O ją pabaigęs įčiuoži tiesiai į namų kiemą (arba nusileidi prie pat keltuvo).

Besileidžiant žemyn "Jeu" trasa. Drauge su Andrium vinguriuojam kaip iš vadovėlio

Besileidžiant žemyn "Jeu" trasa

Besileidžiant žemyn "Jeu" trasa. Nerijus su Andrium nudūmė pirmyn, likau tik aš ir kalnų viršūnės

Kiek mums kainavo savaitė kalnų malonumų? Keltuvo pasas 6 dienoms po 120 eurų, slidžių ir šalmų (batus turim savo) nuoma po 96 eurus. Apartamentai (svetainė su virtuve ir miegamasis) - 430 eurų. Taigi, svarbiausios išlaidos porai atsiėjo per 860 eurų. Prie šios sumos reikėtų pridėti šiokį tokį maitinimąsi, porą vakarienių kurorto restoraniukuose, kelionę į Turiną, kelių mokesčius Prancūzijoje, Italijoje bei Šveicarijoje, vieną kitą pirkinuką bei nakvynę Burgundijos pilaitėje. Suma dailiai suapvalėja, bet gi atostogos yra atostogos - turi būti malonios.

Tartiflette

Užkandžiai

Kažkas  dauphinoise savojietiškai - su spirgučiais ir reblochon'u

Tiesa, apie smagesnius dalykėlius. Suragavom kelis savojietiškus patiekalus - tradicinį savojietišką raclette'ą, kuris nelabai kuo ir skyrėsi nuo anksčiau valgyto Vogėzuose, o va štai tartiflette'as su smirdžiuoju reblochon'u buvo skanus atradimas. Kepiau jį pirmam susitikimui po atostogų ir sausio 13-osios vakarui, kuris jau tradiciškai vyko mūsų namuose. Rekomenduoju :)

Keisčiausiai kalnuose atrodė prancūzai su vasarinėm padangom. T.y. prancūzai atvažiavę į kalnus automobiliais, apautais vasarinėmis padangomis. Taip taip, teisingai perskaitėte. Va, tai jiems ir prireikė grandinių, apie kurias įkalnėje įsėjo ženklai. O tai vienas tos grybas buvo užblokavęs visą kelią, kol jį kažkoks draugas bandė aptraukti grandinėmis ir įstatyti į teisingo kelio vėžes.

Labiausiai užkniso autobusas lenkų. Nors ir geraširdžių, bet taip pat plačiai ir geraširdiškai kiekvieną vakarą švenčiantys dienos pabaigą. Ir negelbėja jokie "prašau", "tyliau" ar piktos mimikos. Jie atsiprašo, bet prityla tik trumpam. Na, bet ketvirtadienį jau administracija jiems pakabino raštelį su linkėjimais (matyt, kad kažką užkniso labiau nei mane). Tik tiek, kad jie penktadienį vakare išvažiavo patys.

Na, bet visos mažiau malonios smulkmenos nublanko prieš nepakartojamą malonumą būti kalnuose. Anksti keltis, dieną leisti ant sniego, sočiai valgyti, anksti gultis, nežiūrėti televizoriaus ir nesitikrinti el.pašto. Važiuosim ir kitais metais.

Nerijus leidžiasi "Combe" trasa