Prancūzija 2012: Amjeno katedra, sūdyta avis ir bateliai (I diena)

Amjeno gatvė

Na, štai - apsidirbau svarbiausius darbus, kurie po atostogų baugino terminais ir kitais baubais ir galiu save apdovanoti kelionės Prancūzijoje atsiminimais. Tai jau antroji mūsų didesnė kelionė šioje šalyje. Pernai per šešiolika dienų aplankėm Burgundiją, Provansą, Žydrąją pakrantę ir kirtę Centrinį masyvą pro Luaros slėnio pilis grįžome namo į Briuselį. Šiais metais vėl keliavome savo automobiliu ir susukom 3800 km: tiesiai iš Briuselio šovėm į Amjeną ir San Mišelį, iš ten pro San Malo į Karnaką, La Rošelę, Medoką, Bordo, Lurdą; atsikvėpę Pirėnuose nusileidom iki Viduržemio jūros, aplankėm Perpinjaną, Narboną, Karkasoną ir pro Tulūzą, Perigo, Orleaną ir Paryžių parvykom atgal į Briuselį. Bet apie viską iš eilės ir po truputį :)

Amjenas. Archeologijos parkas. Tarzan.

Šeštadienį ryte atidavėm gerajai Audronei pagloboti Lambiką ir išdūmėm link San Mišelio (Saint-Michel). Briuselį palikome be didesnio gailesčio (na, tik prieš Katiną buvo kažkaip nesmagu) – po keturių saulėtų ir giedrų dienų vėl ėmė pliaupti pilkas lietus, kuris paskutinį pusmetį ir taip jau be atvangos murkdė mus ūkanose ir vitamino D stygiuje.

Net Amjene yra Briuselis :)

Pirmai dienai pasirinkom ilgesnę distanciją (600 km), kad geriau išpurtytumėme darbų prinokusias mintis. Pravažiavom pasienio miestelį Valancienne - turtingą istorija ir tuo pačiu jos negailestingai nuskriaustą II Pasaulinio karo metu.

Išraiškingi fasadai pėsčiųjų alėjoje

Pirmas ilgesnis pasivaikščiojimas po Amjeną. Lietaus dulksnoje paskendusios taisyklingos gatvelės, pilkšvai tinkuoti, raudonų plytų ar vietinio gelsvai balkšvo akmens fasadai bei vienas kitas karo invalido likimo išvengęs pastatas.  Tikėtina, kad gerokai palopytas pagal išlikusius prieškario brėžinius ir fotografijas - kuriam fasadas padailintas, kuriam stogas užklotas ar kaminai naujai sumūryti, o kuriam gal ir visi viduriai atnaujinti. Nepaisant purškusio lietaus, mums Amjenas pasirodė gana jaukus miestas, toks - mini Paryžius su savo Lafajetų galerija, erdvia pėsčiųjų alėja ir miesto reikmėms naudojamais rūmeliais. Bet visas turistinis ir lankomiausias miesto grožis - aukštaūgė katedra ir šalia jos po karo užsilikę keli istoriniai statiniai. Ai, ir dar Žiulio Verno cirkas - vienas iš nedaugelio išlikusių sėslių cirkų pasaulyje ir vienas iš septynių tokių vis dar veikiančių Prancūzijoje. Na, gerai, dar ir I Pasauliniame kare žuvusių karių musulmonų kapinės, esančios Saint-Acheul mikrorajone.

Amjeno katedra

Amjeno katedra (XIII a.) - aukščiausia klasikinės gotikos stiliaus šventovė iš visų pastatytų Prancūzijoje. Žinoma, ji gerokai paremontuota ir parestauruota, tačiau vis tiek įspūdinga savo beveik 42,3 metrų aukščio centrine nava ir nerviūriniais skliautais dengtomis erdvėmis. Interjere akivaizdūs restaurautorių prisilietimai ir pagarbūs neprisileitimai – šalia transepto esančių koplyčių smailiaarkės nišos paliktos tokios (ar beveik tokios), kokiomis jas padarė negailestingi bombonešiai – aptrupėjusiais profiliais ir be buvusių, sakoma, kad be galo gražių, vitražų.

Amjeno katedros pagrindinis fasadas. Portalo fragmentas

Pagrindinis katedros fasadas puoštas išraiškingomis skulptūromis, vaizduojančiomis šventuosius su jų šventumo atributais (kankinimo įrankiais, nukapotoms galvomis ir pan.) bei Dievo Motiną. Ne per seniausiai buvo atrasta, kad fasado skulptūros ir raižiniai buvo polichrominiai ir tam, kad parodyti, kaip galėjo atrodyti originalus fasadas, specialistai sukūrė šviesų projekciją, matomą ant katedros fasado sutemus.

Amjeno katedra. Nebeesantys vitražai ir grindų mozaikos

Kitos trys vertybės, kurias galima apžiūrėti besilankant Amjeno katedroje yra: 

Šv. Jono Krikštytojo galva

Šv. Jono Krikštytojo galva, įtaisyta į aukso plokštę (ją, grįždamas iš IV Kryžiaus žygio, tiesiai iš Konstantinopolio parvilko Wallon‘as de Sarton‘as)...

Polichrominė skulptūrinė grupė

Sieninė tapyba Amjeno katedroje

...polichrominės skulptūros bei tapyba ir ...

Amjeno katedros labirintas

...1288 m. sukurtas labirintas – grindyse iš juodos ir baltos spalvos akmens sudėliotas ornamentas.

Centrinė Amjeno katedros nava ir planas

Na, ir pabaigai trumpa istorija apie architektų klaidas. Statant katedrą, arkbutanai, turintys atremti ir kontraforsams perduoti sienų skėčiamąją bei gniuždančią jėgą, buvo suprojektuoti per ne lyg aukšti, netinkamame taške remiantys choro sienas. Na, ir kas nutiko? Kontraforsų ir arkbutanų sistema neatliko savo darbo ir praėjus vos šimtui metų skliautų svoris pradėjo gniuždyti laikančias kolonas bei sienas. Oi. Choras buvo išgelbėtas sumūrijus papildomą eilę arkbutanų, tad katedra šiek tiek panaši į daugiakojį vorą :)

Panašus defektas, praėjus dar porai šimtų metų išsišiepė šoninėse sienose – pradėjo negailestingai ryškėti vertikalūs įtrūkimai aptinėse sienų dalyse. Šįkart katedra buvo išgelbėta panaudojus kaltinės geležies grandines, kuriomis buvo apjuosta viršutinė sienų dalis, kad atlaikytų skėčiamąją jėgą. Pastatas buvo apvytas įkaitintomis iki raudonumo grandinėmis, kad veiktų kaip pavarža, kuri vėsdama stipriai suspaustų sienas.

Les specialites regionales šalia Amjeno katedros

Pusdienio alkį numalšinome užsukę į netoli katedros įsikūrusią regioninių produktų parduotuvėlę-užkandinę, kur skaniai sutaršėme po porą tartinų su mouton pre-salé ir antienos rillete‘u bei marinuotais salikornais. Mmm, ar dar bereikia sakyti, kad buvo labai skanu? Kaip papasakojo užeigos šeimininkas, visi čia parduodami produktai yra pagamini iš vietinių žaliavų (gamyklėlę valdo jau penkta tos pačios šeimos karta). Pavyzdžiui, avys pre-salé ganosi Normandijos laukuose ir ėdą sūresnę žolę, nei jų giminaitės iš Centrinės Prancūzijos, todėl ir šių avyių mėsą yra šiek tiek sūresnė – pre-salé. Salikornai taip pat renkami prie artimiausio iškyšulio, nes taip pigau, nei pirkti juos iš kito Prancūzijos krašto.

Tartinas su  mouton pre-salé

Čia taip pat galima įsigyti arba paragauti plonyčių amjeniškų šokolado lapelių (tuiles) ir su medumi gaminamų Amjeno makaronų, kurie yra žinomi nuo XVI a., kai buvo patiekti Katerinai Mediči. Amjeno makaronai yra mažiau saldūs nei paryžietiškieji, tačiau tikrai tokie pat nepigūs.

Būsimas tartinas su antienos rillete

Jei Jums pasitaikytų proga Amjene praleisti šiek tiek daugiau laiko nei porą valandų, jaukioje užeigoje paskanaukite flamiche – troškintais porais įdaryto ir liesu sūriu užkepto pyrago, paprastai patiekiamo prie Savigny vyno arba ficelle Picarde – orkaitėje sūriu užkepti blynai su kumpio ir grybų įdaru.

Iš Amjeno pasukom link San Mišelio (Saint-Michel), kur mūsų laukė nereali naktinė šviesų ir muzikos programa...

P.S. O aš Amjene nusipirkau batelius ir neatsilaikiau prieš buteliuką rausvo aguonų sirupo. Nerijaus "grobiu" tapo pora buteliukų Pikardijos alaus "Bernache", išvaryto St. Rieul brasserie, Trumilly miestelyje.