Karališkieji rūmai - veidrodžių ir šviestuvų karalystė

Belgijos karalių aš visai nepažįstu ir net nesu nė karto jų mačius. Žinau tik, kad šiandien soste sėdi Albertas II, o jo sūnus princas Lorencas yra priėdęs velnių žilstelėjęs neklaužada raginiais akiniais. Bet kuo toliau - tuo labiau man jie patinka. Gal todėl, kad tai gana jauna dinastija, gal todėl, kad šie karaliai karaliauja Belgijoje, o gal todėl, kad valdo XXI a. pradžioje, bet kaip ir kodėl ten bebūtų, jie gana atviri visuomenei (aišku, neatmeskim ir to momento,kad juos tokiais galėjo padaryti ir kuris nors ministras pirmininkas): ištisus metus galima nemokamai aplankyti karališkąją kriptą Laekeno bažnyčioje ir vaikštinėti po buvusį mežioklės Laekeno parką, pavasarį liaudžiai atveria savo oranžerijos duris, vasarą (visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo savaitę, iki 9 d.) - oficialiosios rezidencijos, į kurią įsileidžia keistus muziejininkų projektus ir nesąmoningas pramogas vaikams. Na, bet vis tiek, fainas tas jų Albertas, kuris už prasižengimus ištrynė savo Lorencą iš interneto. Ok, ne iš interneto, o iš oficialios karališkosios svetainės. Nieko sau moderni bausmelė, ar ne?

Tai va, aš nevisai apie tai norėjau parašyt. Sekmadienį netyčia aplankėm karališkąją rezidenciją. Paprasčiausiai važiavom pro šalį, o gi žiūrim - žmonių tuntai rikiuojasi šalia karaliaus durų. Tada ir toptelėjo, kad visai buvom užmiršę šią nemokamą karališką pramogą (Bekingemo rūmų lankymas kainuoja apie 20 eurų!).

Belgijos karaliaus oficialioji rezidencija stovi beveik pačiame Aukštutinio ir Žemutinio miestų paribyje, Place des Palais, šalia nelabai išvaizdaus Briuselio parko (Park de Bruxelles). Centrinio rūmų fasado ašis sutampa su parko ašimi ir kitoje jo pusėje stovinčiais Parlamento rūmais. Tokia parinkta pastatų išdėstymo schema atspindi ir šalies politinę santvarką - konstitucinę monarchiją.

Karališkuosiuose rūmuose šiandieninis karalius negyvena, nes turi rūmus Laekene, ramesniame Briuselio pakraštyje. Miesto centre stūksantys neoklasicistiniai rūmai tarnauja kaip... biuras. Čia įrengti karaliaus ir karalienės bei aukštųjų valstybės pareigūnų kabinetai. Rūmuose taip pat rengiami iškilmingi pobūviai valstybinių švenčių metu.



Šiandien stovinčių rūmų statyba prasidėjo XIX a. III dešimtmetį. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad naujoji rezidencija buvo suprojektuota sekant Didžiosios Britanijos karalių - Bekingemo rūmų planu, tik... yra du kartus už juos didesnė. Anksčiau šioje vietoje stovėjo XI-XII a. Brabanto kunigaikščių (Coudenbergų) rūmai. Vėliau juose gyveno ir savaip pastato veidą keitė Burgundijos kunigaikščiai, imperatorius Karolis V. XVIII a. šie rūmai sudegė ir jų vietoje iškilo Karolio Aleksandro Loreniečio rezidencija, šalia jos - Nassau šeimai priklausę rūmeliai; buvęs pilies parkas paverstas viešu, prieinamu miestiečiams.

Po Vienos Kongreso, 1815 m. Briuselis drauge su Haga tapo Jungtinės Nyderlandų karalystės sostine, joje savo rezidencija gana nuobodžiais klasicistiniais fasadais (arch. Tilman-François Suys) susirentė karalius Viljamas I. Vėliau Viljamui II pageidaujant buvo suprojektuotas dar vienas rūmų pastatas (ko gi nepadarysi, kad įtikti karaliui?), o aikštė priešais rūmus gavo naują pavadinimą - Place des Palais (Rūmų aikštė).

Viljamui I pastatytų rūmų patalpos buvo mažai keistos ir viena kita gana sėkmingai išgyveno iki šių dienų. tarp jų ir didžiausiai rūmų puošmena - Viljamui I  įrengta Imperatoriškoji (Sosto) pokylių salė. Patalpa buvo išdažyta šviesiai kremine spalva ir išpuošta auksuotomis girliandomis ir skulptoriaus François Rude lipdiniais. Ir patikėkit - įžengus į šią salę taip pribloškia elegancija ir nežmoniškai dideli stiklo ir aukso šviestuvai kybantys lyg krištolo stalaktitai... Prisižiūrėjus net aš užsimaniau tokį pasikabinti :)

Po Belgijos revoliucijos, šie rūmai buvo pasiūlyti naujajam karaliui Leopoldui I, kuris juos naudojo daugiausia tik oficialiems priėmimams ir kitoms reprezentacinėms reikmėms. Leopoldo I valdymo metais rūmai ne ką buvo keisti. Pagrindiniai perstatymai buvo įvykdyti Leopoldo II, kuriam rūmai pasirodė "per daug kuklūs ir neatspindintys karališkojo statuso" pageidavimu. Architektas Alfonse'as Balat'as suprojektavo Didžiąją galeriją, Didžiąją laiptinę ir sosto kambarį, tačiau numirė nespėjęs pamatyti įgyvendintos vizijos. Beje, Leopoldo II užmojai buvo ne tokie jau maži - jo valdymo metu rūmų pastatas išsiplėtė dvigubai. Šiandien matomas rūmų fasadas buvo užbaigtas tik 1909 m., pagal kito architekto - Henri'o Mauet'o planus ir papuoštas Belgijos skulptoriaus Thomas'o Vinçotte skulptūromis.

Kas mus nustebino labiausiai - tai Belgijos menininko Jan Fabre (1958) sukurtas interjeras - objektas "Malonumo dangus". Ne šiaip iš kokio stiuko ir aliejinių dažų, o iš 1 600 000 žaliai mėlynų metalizuotų antsparnių. Priklausomai nuo šviesos kampo, sparnelių kiautais dengtos lubų plokštumos žiba žalia, mėlyna ar net aukso spalva. Šiai instaliacijai naudoti vabalai nepriklauso saugomai rūšiai. Atvirkščiai, tailandiečiai juos kerta, kad net ausys lapsi ;)