Vakar per prancūzų pamoką kilo diskusija apie tai, kaip belgai kalba prancūziškai. Vienus žodžius jie taria "belgiškai" (pvz, Antverpeno pavadinimą "Anvers" taria ne [anver], kaip to reikalautų prancūzų kalbos taisyklės, o [anvers]), kitiems susigalvoja pakaitalus (pvz., prancūzai rankšluoščius vadina "serviette", o belgai - "essui"), tik skaičiuoja paprasčiau nei prancūzai. Jei pastarieji "97" išdainuos kaip matematikos uždavinį (4*20+17), tai belgai pasakys labai paprastai ir padoriai - "97".
O prancūzai, nors ir pačių regionai kalba labai skirtingais dialektais, mėgsta iš belgų pasišaipyti. Ir ne tik iš jų tarties. Kaip sakė prancūzė mokytoja, jei jau prancūziškuose anekdotuose dalyvauja bukas, kvailas ir visiškas mėmė personažas - tai jis būtinai bus belgas. Štai jums vienas anekdotas su paaiškinimu.
Prancūzų kalboje yra tokia konstrukcija "pas de", kuri reiškia "jokio/jokios". Pavyzdžiui, "pas d'argent" (jokių pinigų), "pas de probleme" (jokių problemų) ir panašiai. Taigi:
Važiuoja belgas į Kalė (Calais)*. Privažiuoja miesto ženklą ir skaito "Pas-de-Calais". Apsisuka ir grįžta namo.
* šnekamojoje kalboje dažniau vartojamas sutrumpintas miesto pavadinimas. Kaip ir lietuviškai - "Kalė", o pilnas miesto pavadinimas yra "Pas-de-Calais" (pažodžiui išvertus būtų "Jokios Kalės").
Gal kas žino daugiau juokelių ir anekdotų apie belgus? Pasidalinkti ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą