Musées Royaux d'Art et d'Histoire / Karališkieji meno ir istorijos muziejai

Žiema Briuselyje - tinkamiausias metas lankytis muziejuose (tikriausiai todėl pavasaris ateina su muziejų naktimi). Oras tam - kaip tik - lyja, balzgana, durzgana, žvarbu ir drėgna. Tai ką daugiau veikti, jei nesisėdi namuose? Šitaip vieną sekmadienį aplankėm kaimynystėje įsikūrusius Karališkuosius meno ir istorijos muziejus (tiesą sakant, tai jie įsikūrę viename pastate, tai man jie kaip ir vienas muziejus). Geras tas muziejus. Didelis. Ekspozicija įrengta gerai apgalvotai ir konceptualiai. O joje galima susipažinti su visai nemenka kolekcija, kaip tokio dydžio šaliai kaip Belgija. Čia pamatysite kokios tai romėnų šventyklos kolonų eilę ir didžiulę grindų mozaiką. Senų arabiškų šalmų ir nerealiai skaidrios keramikos. Senųjų egiptiečių mumijų ir mėlynų dievukų. Kinijos marionečių ir indėniškų pirštinių. Peniuotų vaisingumo dievų iš kažkurių tai salų ir indiškų drožinių.

Tikrai yra kur akis paganyti. Ypač paaugusiems vaikams, kuriems mokyklose jau pradėda pasakoti istorijas apie narsius Romos karius, paslaptingas Rytų šalis, nemirtingus faraonus ir kitų, mažiau išsivysčiusių kraštų, baigtis. Tiesiog todėl, kad muziejus tikrai geras ir neužgriozdintais dulkėtais eksponatais kaip kokio seno atikvaro spinta. Trumpiau tariant, tai - tikrai puikiai iliustruota pasaulio istorijos pamoka (ir svarbiausia - nebrangi - 5 Eur).

Prisipažinsiu, kad štai jau keli metai, kai vaikščiodama po tokius istorijos muziejus daugiau mąstau apie tai, kokiu būdu tos kolekcijos buvo surinktos, nei apie tai, ką naujo jos man pasakoja. Dažniausiai nieko labai naujo tie karo ir plėšimų grobiai nebegali papasakoti, nes jie yra šimtus kartų perfotografuoti ir perpublikuoti įvairiausiuose leidiniuose ir internetiniuose puslapiuose. Ir visi lankosi Belyno muziejuje tam, kad pamatytų Nefertitę, o ne nustemba ją ten sutikę.
Šiek tiek kitaip nei imperinių muziejų kolekcijoms, surinktai Briuselio karališkojo muziejuje pradžią davė dar VX-XVII a. tuometiniams krašto valdovams - Burgundijos kunigaikščiams - įteiktos diplomatinės dovanos, iš kelionių parsivežti suvenyrai bei keistų objektų rinkiniai. Didelė dalis vertingos kolekcijos XVIII a. pabaigoje buvo išgabenta į imperatoriškąjį Vienos muziejų. Ir tik 1835 m. jauna Belgijos karalystė įteigė savo senųjų ginklų, šarvų, numizmatikos ir meno objektų muziejus, kurių pagrindą ir sudarė ankstesnio rinkinio likučiai.

Žinoma, muziejų kolekcijos po truputį turtingėjo, su laiku buvo perkeltos į dabartines patalpas bei įsikūrė kuo puikiausiose ekspozicijose. Tikrai, jei senstelėjęs Afrikos muziejus po rekonstrukcijos atrodys kaip šis -  bus labai neblogai.

O grįžtant prie didžiųjų muziejų Berlyne, Paryžiuje ir Londone kolekcijų, tai mane visuomet šiurpina tie  karo grobių ir anų laikų "archeologijos" trofėjai. Ir iki šiol gyvuojantis įsiteigtas leitmotyvas, kad va, tai tik dėka mūsų buvo išsaugotos gražiausios Partenono detalės (nors pats Partenonas tebestovi iki šiol), tik dėka mūsų Jūs galite gerėtis Nefertitės profiliu ir kitomis iš laukinių ir necivilizuotų kraštų išgelbėtomis pasaulio kultūros vertybėmis. Pasisekė Lascaux urvams, kad jie yra Prancūzijoje, o ne kokiam Egipte - būtų Napoleonas ir juos išgelbėjęs.