AutoWorld

Yra Briuselyje bent du tikrai berniukiški muziejai - Armijos ir Automobilių. Vienas iki pat lubų prikimštas tankų, lėktuvų, laivų ir dar nežinia ko, o antras priparkuotas nebevažiuojančių automobilių, autobusų ir motociklų. Dar vienas bendras bruožas - abu muziejai yra Cinquantenaire parke. O esminis skirtumas tik tas, kad karas - nemokamai, o civilinės inžinerijos pasiekimai - už 6 eurus.

Tai va. O jei jau taip švelniau apie šį automobilių pasaulį, tai prisipažinsiu, kad net man buvo gana įdomu pasivaikščioti tarp prabangių limuzinų ir šelmiškų vienviečių mašiniukų. Tik, kad gana greitai atsibodo, nes nieko negalima liesti anei pavairuoti.

1929 m. Minerva kupė

Patys belgai labai didžiuojasi savo tarpukario Minerva, kuri gamino ne šiaip kokias ten mašinas, o išskirtinius, turtingiems berniukams teprieinamus automobilius. Šių važiuoklę (atrodo, kad taip vadinasi) surinkdavo gamykloje, o išorės ir vidaus dizainą sukurdavo jau šio reikalo specialistai. Minerva tikrai negalėjo pasigirdi labai dideliais tiražais - kartais vieno modelio tepagamindavo vos po dešimt vienetų. Mažiau išskirtinių automobilių surinkdavo ir po kelis tūkstančius (faktiškai, tai milijonieriams-varguoliams, kaip replikuotų Saulius Poška).

Minervos ir kitų Belgijos automobilių gamintojai (Vincke, Miesse, Imperia ir FN) nuo pat 1925 m. kūrė Art Deco stiliaus automobilius. Ir kaip sako pats muziejus, jų 1929 m. Minerva kupė - tai jau pati artdekiškiausia mašina (tik, kad aš ją sugebėjau nufotografuoti iš užpakalio): aptakių formų, lenktų linijų, prabangios spalvų paletės... Tikriausiai ir progresyviai mąstę turtuoliai, ir pinigingi snobai prie šio automobilio vairo sėsdavo gerokai palengvėjusiomis kišenėmis.

Belgiškų automobilių šlovę aptemdė 1930 metų ekonominė krizė. Vieni gamintojai neatlaikė amerikietiškų burzgalų konkurencijos, kiti persikvalifikavo. Pavyzdžiui, elegantiškoji Minerva pradėjo gaminti visureigius Belgijos kariuomenei. Voilà.

P.S. Paspaudus ant nuotraukos - ji pasididina.