Į Londoną vėl vykome Eurostar'o traukiniu. Kaip ir anksčiau - kelionė greita ir patogi, ir nepigi. St. Pancras'o stotyje mus pasitiko Jurga su kantriuoju Tomu. Vakare buvo daug kalbų, skanus naminis plovas, belgiškas alus ir dar kartą daug kalbų.
O šeštadienį mūsų laukė ne tik trumpesni - ilgesni pasišopinimai (kas važiavo į marškinių gatvę, kas ėjo į TK Max), bet ir išlauktasis ...futbolas! Pasitarmalavę metro pačiu laiku pasiekėm olimpinį Wembley stadioną, į kurį sruvo minios sirgalių (foto nebus, nes į stadioną oficialiai draudžiamą įsinešti foto ir video aparatūrą, tai aš ir nerizikavau :)). Prisipažinsiu, buvau nusiteikus išvysti lenkiškos agresijos a la Legia, bet akivaizdu, kad be reikalo. Gal dėl to, kad rungtynės buvo draugiškos, gal dėl to kad anglai žaidė su belgais, o gal dėl to, kad šioje šalyje normali futbolo sirgalių kultūra - nematėm nei muštynių, nei mušeikų, nei ypatingai nusialinusių sirgalių. Priešingai, rungtynes lydėjo skambios skanduotės, linksmas belgų ūbavimas ir praktiškai okeaniško dydžio banga - kai pamatai greitai atriedančią "bangą" - net norisi susigūžti. Šaunu!
Išėjimas iš stadiono ir sulipimas į metro taip pat profesionaliai suorganizuotas. Tam dirba ne tik visos tarnybos, policijos ir karo policijos žirgai, bet patys sirgaliai, gana drausmingai traukiantys link metro stoties.
O sekmadienį mūsų laukė - karalienės valdymo jubiliejui skirtas laivų paradas ir šventė Batersea parke. Ryte dar užmatėm, kad įėjimo į parką bilietus perpardavinėjo už ... tiesiog trūksta žodžių... už 1500 svarų. Kai ką? 5 prie 1500 - neblogai :) Jaučiat, kokios vertės dovaną gavo Nerijus gimtadienio proga?
