Jonas ir Vytautas Briuselyje

Vakar iš gana arti klausiausi Jono ir Vytauto. Meko ir Landzbergio. Prisipažinsiu, kad truputį dvejojau, ar tikrai noriu į šį susitikimą ir galiausiai nusileidau savo snobizmui ir savimeilei - galbūt tai vienintelis šansas gyvenime pamatyti ir išgirsti Meką.

Jono ir Vytauto pašnekesys apie draugus, Fluxus, Lietuvą, žmogų be vietos, Sąjūdį ir Niujorką buvo labai nuoširdus ir šiltas. Moderatoriai nelabai ir turėjo ką veikti, nes šios dvi asmenybės tarsi paniro į atsiminimais sutvirtintą dialogą. "Kada mes pirmą kartą susitikom? Hm... kada tai buvo? Kur? Tikriausiai, kad Niujorke.". "Pas kažką, nereklamuojame koncerte". "Taip. Tu tada skambinai fortepijonu Čiurlionį ir tai buvo taip skaidru ir tyra, kad aš neatsiklausęs nufilmavau. O po to manęs visi klausinėjo, kas čia groja, ką groją". "Žinai, norėčiau pergrotį tą įrašą, nes tuomet jį atlikau nelabai tinkamai".

"Aš džiaugiuosi, aš labai labai džiaugiuosi, kad mane aplinkybės privertė palikti Lietuvą. Nes tuomet aš atsiradau Niujorke ir jis iškart tapo mano namais. Ir jis iki šiol yra mano namai. Vieni iš mano namų. Ir nuo tada aš visur randu savo namus, kur tik esu. Šiuo metu - Briuselis mano laikini namai. Aš nesu žmogaus be vietos".

M.K. Čiurlionio paroda Gente

Įsibėgėja Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirta kultūros programa Briuselyje. BOZAR'e nuskambėjo Violetos Urmanos rečitalis, beveik nepastebėta praskriejo lietuviškos dokumentikos retrospektyva, M.K. Čiurlionio parodos atidarymas Gento muziejuje. Tikrai labai planavau užsukti į STYX'ą ir pasimėgauti poetine dokumentika, tačiau per mažai reklamos padėjo šį norą pamiršti. Gaila, tačiau tikiuosi, kad susirinko daugiau kino gerbėjų nei į "Auroros" peržiūrą, kurioje neskaitant mūsų su Nerijumi sėdėjo dar du žmonės. Vienas kantrus, kitas - ne, nes filmui įpusėjus susiruošė namo. Trumpiau tariant, net lietuvių bendruomenė Briuselyje nepridėjo Buožytės filmui sėkmės. Šiek tiek apmaudu, nes ekrane estetiškai pasakojama fantastinė meilės istorija buvo įvertinta Neuchâtel fantastinių filmų ir Karlovy Vary festivaliuose.

Pirmas kartas - Briuselio maratonas 2013

Jau kuris laikas negaliu patikėti, kai girdžiu save sakančią, kad bėgti yra labai smagu. Jei kas būtų bandęs mane tuo įtikinti mokykliniais ar studentiškais metais - būčiau jei ne pirštą pasukiojus prie smilkinio, tai bent ironiškai prunkštelėjus. Bėgioti?! Tai jau tikrai ne man. Labai gerai prisimenu tą šono dieglį, nebenešančias kojas ir kaip su Rūta lapnodavau aplink parką prieš fizinio įskaitas. Siaubas ir kankynė man buvo visi tie krosai Nemuno ir Neries santakoje, orientacinės Panemunės šile ir paprasčiausias nuobodus stadiono zulinimas. Už tai trumpas distancijas kurdavau kuo puikiausiai - čia aš Rūtą tempdavau paskui save. Tokia tai paguoda ir tai toks buvo mūsų fizinis bendradarbiavimas.

O va, štai, šiandien smagiai nurisnojau pirmą mini maratoniuką, 4K. Finišavau 10 minučių vėliau nei laimėtojas (viršijau savo lūkesčius maždaug 2 minutėmis ir buvau 5-a iš lietuvių moterų), bet tai mažiau svarbu nei faktas, kad pro Grand place pripūstus vartus įnėriau greičiau nei tie, su kuriais visą kelią lenktyniavau ar tie, kurių uodegos laikiausi įsikibusi, kad neatsilikčiau (ačiū). Man pavyko!

Štai taip mes sergame už Lietuvos rinktinę

Štai taip mes sergame už Lietuvos rinktinę :)

Knygos apie Lietuvą Waterstones knygyne

Dar nieko nerašiau apie Lietuvos parengtą kultūros programą, skirtą pirmininkavimo pusmečiui. Kita vertus, nėra dar kur skubėti - nepamačius gyvai - negalima nei girti, nei peikti, bet užmojai, vienareikšmiškai, ambicingi. Belgijos padange praskries vienos didžiausių Lietuvos (ar lietuvių?) kultūros žvaigždės - Violeta Urmana, Jonas Mekas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Oskaras Koršunovas, Šarūnas Bartas ir kiti nuostabūs vardai ir veidai. Laukiu nekantriai, nes bilietus į du renginius jau sugebėjau išplėšti.

Pirmasis kultūrinis šūvis nuskambėjo Waterstones knygyne, kur visą pusmetį bus galima įsigyti literatūros apie Lietuvą ar kaip nors susijusios su Lietuva. Kiek užmačiau pirmadienį vykusiame kick-off renginy, lentynos nuo knygų gausos tikrai nelūžta, tačiau pateiktos pardavimui gėdos taip pat nedaro.