Baarle-Nassau arba Baarle-Hertog miestelis Belgijos ir Nyderlandų karalystėse

Pirmą kartą apie tarp dviejų karalysčių pasiklydusį miestelį perskaičiau "Kaleidoskope" - kažkada leistame Belgijos lietuvių bendruomenės žurnaliuke. Tada pagalvojau, kad nieko sau, miestelis miestelyje, o tame miestelyje dar keli miestelio gabalėliai, kuriuose tupi dar po vieną kitą miestelio spuogą. Žmoniškiau tariant, tai 22 Belgijos eksklavai Nyderlandų teritorijoje, sudarantys maždaug 8 km.m. plotą. Šiuose eksklavuose dailiai įsiterpę 8 Nyderlandų eksklavai. Mažiausias Belgijai priklausantis žemės gabalėlis yra šiek tiek didesnis nei 2,6 kv.m.

Šeštadienis Ardėnuose: Spa, Malmedy, Reinhardstein pilis, Stavelot ir Coo

Šeštadienį spjovėm į subjurusias orų prognozes, prisitepėm dėžutę sumuštinių, užsiplikėm termosą kavos ir nuriedėjom tiesiai į belgiškus Ardėnus šalia Spa. Rytas buvo kažkoks mieguistas, prisidengęs pilkšvu dangumi ir pasikabinęs vieną kitą lietaus lašą. Trumpiau tariant, mažai įkvėpiantis ir labiau viliojantis puodeliu arbatos ir geru filmu lovoje, nei slampinėjimais po provincijos miestelius. Bet dar iš vakaro nusprendėm, kad alea iacta est ir visai dabar dėl to nesigailim. Aplankėm Spa, Malmedy, Rainhardštain (Reinhardstein) pilį, Stavelotą ir miestuką juokingu pavadinimu Koo (Coo). Viso, grįždami pro vakarinį Namur'ą, susukome beveik 400 km.

Tokį rūškaną rytą Spa tikrai nežibėjo visomis savo prabangios praeities ir madingos šiandienos spalvomis, tačiau mums patiko. Toks ramus, poilsiautojų apleistas kurortas, žalias, apsodintas gėlėmis ir krūmais, apsuptas kalnų, prismaigstytas XVIII-XIX a. prašmatnių pastatų, pagražintas karališka galerija, nusidriekusia Septintosios valandos parke.

Apie Belgijos virtuvę

Praeitą savaitę smagiai paplepėjom su Renata iš tinklaraščio "Sezoninė virtuvė": apie Belgiją, Belgijos regionus, jų virtuvę, turgelius ir sezonines daržoves. Daug smulkmenų dar liko nepapasakota, galbūt kiek vėliau jos sulips į naują įrašą (ar straipsnį), o dabar visus, kuriems įdomūs gastronominiai dalykai, kviečiu užsukti į "Sezoninę virtuvę". Smagaus skaitymo! 

Tradicinė flamų virtuvė - Robert Golden "Savouring Europe: Flanders - Belgium"

Užtikau Roberto Goldeno (Robert Golden) filmukų seriją, skirtą tradicinėms Europos virtuvėms, o tarp jų radau du, kurie mane labiausiai sudomino - vienas skirtas Belgijos flamų virtuvei, antrasis - Lietuvos. Užmeskit akį - žinosit, ko ir kur paragauti kai lankysitės flamų žemėse (filmukai anglų kalba). 

Moi, Belgique

Jei jau prakalbom apie kiną, būtų visai nei šiaip, nei taip nepaminėti dokumentinių filmukų ciklo apie Belgiją "Moi, Belgique" ("Aš - Belgija"). Istorinių apybraižų autorė - kažkada garsi belgų dainininkė Annie Cordy, sudainavusi frankofonišką pasaulį iš proto išvedusią dainą "Cho ka ka o". Mano subjektyvia nuomone, jos sukurtas Belgijos istorijos ciklas - kiek rimtesnis ir suprantamesnis platesnei publikai ;)

Trumpuose, maždaug valandos trukmės filmukuose, A. Cordy ir jos pasirinkti istorikai, menininkai, politikai bei kiti kiti belgiškos praeities žinovai pasakoja apie svarbiausius šalies istorijos momentus: nepriklausomos Belgijos Karalystės sukūrimą, karalius Leopoldus ir Albertus, Belgijos kolonialistinę praeitį, šalį skersai-išilgai pertrypusius Pasaulinius karus, angliakasybą ir emigraciją-imigraciją, belgus išradėjus ir atradėjus, Briuselį ir jo žmones, jų gyvenimus, sėkmes ir nelaimes.

Kelis ciklo filmukus galima rasti youtube.com. Jei kiltų noras sužinoti daugiau apie Belgiją ir jei... suprantate prancūziškai:

Sekmadienis be automobilio

Čia ne šiaip koks nors mano asmeninis projektas ar pasipriešinimo akcija. Rimtų rimčiausia judrumo savaitės "razinka" diena be automobilio Briuselyje. Ir ne tokia, kaip pas mus Lietuvoje, kai dauguma vairuotojų nė nebūna girdėję apie tokį "valdžios pramaną". Čia, Briuselyje, visą dieną mieste draudžiamas automobilių eismas. Leidžiama judėti tarnybiniais automobiliais, tačiau tik darbo reikalais (ei, kokie darbo reikalai sekmadienį?) ir tik 30 km/val. greičiu.

Šiais metais sekmadienis be automobilio išauš rugsėjo 16 dieną. Nuo 9 valandos ryte iki 19 valandos vakare tebus galima automobiliu privažiuoti iki Briuselio žiedo, o toliau - kaip jau kojos neša (pėsčiomis, savu, Velo ar Blue dviračiu, visuomeniniu transportu), kaip galva išmano.

MIVB/STIB streikas už saugumą viešajame transporte

foto iš www.flandersnews.be

Po atostogų grįžę kolegos ir draugai susiduria su netikėta dilema - kaip parvažiuoti iš oro uosto ar traukinių stoties namo. Arba taksi, arba paslaugos prašyti draugų, arba keliauti pėsčiomis. Nes viešasis transportas streikuoja nuo Šv. Velykų sekmadienio ir, matyt, kad streikas, kuriuo reikalaujama padidinti gatvėse patruliuojančių policininkų skaičių bei kitomis priemonėmis užtikrinti viešojo transporto darbuotojų saugumą, tęsis iki ketvirtadienio. Kas nutiko?

Tikriausiai, jau skaitėte ar girdėjote, kad šeštadienį įvykus lengvojo automobilio ir miesto autobuso avarijai buvo sumuštas į įvykio vietą atvykęs kontrolierius, kuris vėliau ligoninėje mirė. Kaip rašo naujienų svetainė flandersnews.be, avariją padariusio vairuotojo bendrakeleivis, pamatęs, kad MVIB/STIB darbuotojas fotografuoja įvykio vietą ir incidentą sukėlusį automobilį, išlipo ir trenkė kontrolieriui. Anot įtariamojo, jis darbuotojo neketino nužudyti, tenorėjo... trinktelėti. Įtariamieji iš įvykio vietos pasišalino, bet dar tą patį šeštadienį nesipriešindami pasidavė policijai.

Spauda rašė, kad vairuotojas ir jo bendrakeleivis buvo žinomi teisėsaugos pareigūnams dėl prekybos narkotikais, tačiau vėliau prokuroras šiuos teiginius paneigė. Nepaisant to, nenutyla spekuliacijos, kad  įtariamieji automobilyje galėję vežti narkotinių medžiagų. Taip pat pažymima, kad kontrolierių nužudęs 28 metų jaunuolis su automobilį vairavusiu draugu naktį girtavo ir avariją sukėlė būdami neblaivūs.

Žiauru, graudu ir beprasmiška, tačiau panašūs įvykiai viešajame Belgijos sostinės transporte - bjauri ir liūdna kasdienybė. Tiesa, dažniausiai jie nesibaigia mirtimi... Kiekvieną išpuolį prieš metro, autobusų ar tramvajų vairuotojus, kontrolierius ir kitus sistemos darbuotojus lydi viešojo transporto streikai, vienai dienai paralyžiuojantys Briuselio gyvenimą. Sutapimas ar tendencija, tačiau pirmadienį iš Antverpeno į Charleroi vykusiame keleiviniame traukinyje buvo sužeista inspektorė, tikrinusi keleivių bilietus.

Baisu, kol nepasižiūri statistikos. Neseniai eurostatas paskelbė, kad Briuselis yra penktoje vietoje tarp pavojingiausių ES sostinių. Čia 100 000 gyventojų tenka po 3,09 žmogžudystes. Nuskambėjo nejaukiai kol nepažiūrėjom, kas šioje eilėje pirmauja. Spėkit, kas. Taip, būtent, pirmoje, vietoje, beveik dvigubai aplenkdamas Briuselį, puikuojasi Vilnius (7,9 žmogžudystės 100 000 gyventojų), mūsų numylėta sostinė. Po jos rikuojasi Talinas (6,03), Liuksemburgas (4,24) ir Amsterdamas (3,65). Tad pagalvojom, kad šiaip ar taip, čia gyvenam daugiau kaip du kartus saugiau, nei Vilniuj. Ar tai nėra gera priežastis ramiai miegot? Saugiausia ES sostinė - Malta.

Pabaigai dar paminėsiu, kad bendras žmogžudysčių lygis Belgijoje yra 1,87 nusikaltimų 100 000 gyventojų, kuris ūgtelėjo 2% nuo 2007 iki 2009 metų. Įdomu kodėl.

P.S. Susiduriantiems su judėjimo po miestą sunkumais rekomenduojama pasinaudoti taksi paslaugomis, pasidomėti tarpmiestinių traukinių ir autobusų maršrutais. Taip galima nukeliauti nuo Gade du Midi iki Schumann'o stoties, iki Gade du Nord ir pan. Nepavydžių tiems, kas važiuos į oro uostą - taksi paslauga nuo Eurorajono iki Zaventemo atsieis apie 30-40 eurų.

Belgijos vaikai

Angele Sarge, man paskirtasis,

Būk prie manęs, Tu mano gerasis,

Vakarą, naktį, rytą ir dieną

Saugoki žingsnį mano kiekvieną...

Šiąnakt autobusas, kuriuo 11-12 metų vaikai važiavo namo į Belgiją iš slidinėjimo atostogų, Šveicarijoje patyrė avariją. Žuvo 28 autobusu važiavę žmonės, tarp jų - 22 vaikai. 24 vaikai avariją išgyveno. Dalis jų sunkiai sužeisti...

Skaitydama apie nelaimę belgų spaudoje verkiau. Negaliu ir nenoriu nė įsivaizduoti, kokią netektį išgyvena žuvusiųjų artimieji, o ypač vaikų tėvai. Kokia neviltis ir skausmas turėjo sudraskyti jų širdis į skutelius... Ir kokia ironija, kad saugumo niša, turėjusi gelbėti nelaimės atveju, tapo tikrais mirties nasrais, surijusiais beprasmes mažametes aukas...

Twenty-eight dead in coach crash in the Swiss Alps

Lommel school bears brunt of the disaster

Parents don't know fate of their children

"This is a very sad day for Belgium"

Aiškėja, kodėl autobuso avarijoje Šveicarijoje žuvo 28 žmonės
Whole country stops for a minute's silence
Bodies of coach disaster victims repatriated

www.flandersnews.be

Moterų teisės Belgijoje

Bešmirinėdama p senąją spaudą, publikuotą šaunioje svetainėje www.epaveldas.lt), 1924 m. žurnalo "Moteris" penkto numerio 76 psl. aptikau trumpą žinutę apie Belgijos moteris. Negalėjau nepasidalinti:

"Moterų teisės Belgijoj.

Belgijoj moterų lygiu teisių iškovojimas nors ne sparčiais žingsniais, tačiau vis tik eina pirmyn. Ligi šiol moterys turėjo teisę dalyvauti vien miestų valdybų rinkimuose. Dabar jų teisės praplėstos ir į apskričių tarybų rinkimus. Balandžio 3 d. belgų Parlementas (Seimas) suteikė joms teisę būti skiriamoms prekybos teismų teisėjais. Yra gana juokinga, kad nors belgų moterys turi teisę būti renkamomis į Parlementą, bet jos neturi teisės pačios dalyvauti Parlemento rinkimuose.".

O ką moterys Belgijoje gali šiandien? Tikriausiai, kad viską ;)

Kalėdinės dovanos iš Belgijos

Tikriausiai visas pasaulis šiomis dienomis sprendžia dilemą, kaip ir kuo per Kalėdas apdovanoti savo mylimus žmones. Kad ir nelabai stipriai kišenės ištuštėtų, ir kad dovana miela būtų. Man šitos mintys taip pat nesvetimos - nors šiais metais lyg ir turėčiau turėti daugiau laiko idealių kalėdinių dovanų paieškoms ar gamybai, deja kol kas tik viltingai dairausi į parduotuvių vitrinas ir laužau galvą. Kad būtų kažkas tokio belgiško, kažkas tokio naudingo ar suvartojamo ir kad už normalią kainą.  Dar sunkiau sulaužyti tą galvą tada, kai jau ne kartą iš Belgijos buvo vežtos lauktuvės, o kartotis nelabai norisi...

Štai mano išlaužtos kalėdinės idėjos:

Kas pirmiausia ateina į galvą - belgiškas šokoladas. Pats belgiškiausias - praline - su įdarais. Galima rinktis žinomų gamintojų, tokių, kaip Corne, Leonidas ar prašmatnioji Godiva arba mažų Briugės šokoladinių skanėstus. Mat čia, veikia šokoladininkų gildija, kuri stropiai prižiūri savo narių gaminamą produkciją - ne veltui, matyt, Briugė tituluojama šokolado sostine. Patikėkite, čia gaminamas šokoladas - pats šokoladžiausias. O patys briugiškiausi šokoladiniai saldainiai - gulbės formos (brugsche zwaantjes). Tokius praline gamina tik Briugėje ir tik Briugės šokoladininkų gildijos nariai.

Trumpą pasakojimą, kodėl gulbės formos saldainiai yra patys briugiškiausi - rasite čia, įraše apie Briugę.

Kitas populiarus ir estetiškas belgų saldumynas - tradiciniai speculoos sausainiai ir spausti meduoliai. Pastarieji kepami specialioms progoms, būna keliasdešimties centimetrų aukščio, vaisių pintinės, žmonių figūrų pavidalų. Būna ir kalėdinių (foto iš čia), tik jų reikėtų ieškoti specialiose parduotuvėse :)

Galbūt alus nėra pats tinkamiausias gėrimas, kurį būtų galima dovanoti Kalėdų proga, bet štai alaus degtinė "B de Biercee" su apelsinų žievelėmis - puikus l'eau-de-vie (gyvenimo vanduo) šaltą žiemos dieną. Tradicinė belgiška degtinė jau išbandyta Lietuvoje ir patvirtinta, kaip tinkama dovanai ;) Jei norėtumėte ko nors saldesnio - Distillerie de Biercee varo įvairių vaisų degtinę bei gamina tirštus šokoladinius likerius.

Kitas - neragautas ir todėl labai masinantis dalykas - belgiškas single malt viskis "Gouden Carolus", distiliuotas ir subrandintas "Het Anker" alaus darykloje, Mechelene. Jei jums pavyks kur nors gauti šio viskio - manykite, kad įsigysite kolekcinį butelį, mat pirma partija viskio į butelius buvo supilstyta tik šiais metais. Mažas jos kiekis buvo parduotas internetiniame aukcione ir dar viena kita dėžė iškeliavo į duty free parduotuves. Likusieji, pirmo brandinimo viskio, buteliai varyklos rūsiuose sutūpė laukti savo šlovės valandos po... metų? Po trijų? Po devynių? Nežinia :)

Jei turite kulinarija besidominčių draugų - drąsiai dovanokite M. Declercq kulinarijos istorijos ir receptų knygą "La cuisine traditionnelle belge" ("Ttradicinė belgų virtuvė"). Šiame dailiai išleistame tome aprašyta tradiciškiausių belgiškų patiekalų istorija, paaiškinta, kodėl jie "belgiški" ir pateiktos dvi recepto variacijos - tradicinė ir šiuolaikinė restoraninė. Mano galva, kitas šios knygos privalumas - pateikti trumpi kiekvieno Belgijos regiono aprašymai, tradicinių, kiekvienam regionui būdingų, maisto produktų sąrašai su gamintojų ar pardavėjų adresais. Puikus gidas kulinarinei kelionei po mažąją Belgiją. Pati sau pasidovanojau rudens proga, tad drąsiai rekomenduoju - neapsigausit.

Kitas Belgijos produktas - Tintinas, šiais metais pasirodęs ir didžiuosiuose ekranuose. Ar nebūtų įdomu sužinoti, kaip gyvenimą už "uždangos" įsivaizdavo europiečiai? Ši komiksų istorija yra išleista ir anglų kalba. Jei nepatinka Tintinas, komiksų knygynuose galite įsigyti BD istorijas apie Z. Froidą, apie Ničę, apie Gogeną, apie Gogą ir pan. Besiruošiantiems keliauti, tikrų pieštiniai Briuselio, Niujorko ir kitų miestų gidai.

Turiu dar tris knygines alternatyvas. Pirmoji jų - prabangus Victoro Hortos albumas. Išlakių linijų ir auksinių atspalvių pripildyti puslapiai architektūros mylėtojui suteiktų dvigubos laimės. Bent jau man, prabangios organiškos formos ir stulbinanti Hortos fantazija dvelkia tikrų tikriausiom Kalėdom. Pažiūrėkit čia ir įsitikinsit.

Jei norite ko nors neįprastesnio ir tikrai belgiško - rinkitės Rene Magritte albumą - neprašausite. Siurrealistiškos belgiškos fantazijos gana neblogai dera su keistais lietuvių tikėjimais apie Kūčių naktį prabylančius gyvūnus, vynu virstantį vandenį ir šios nakties burtus vidury kryžkėlės beklausant užkauksiančių šunų. Na, o jei ne populiarusis Rene, tuomet bandykite kitą belgą - Paulą Delvaux. Albumas pripildytas ne mažiau keistų vaizdinių ir siurrealistiško lyrizmo.

Kažkas naujoviško, ryškaus ir madingo? Tuomet guminis belgų išradimas - Ice-watch. Net ir pats Belgijos princas Philippe mielai užsisega šį aksesuarą, ką jau kalbėti apie visą minią kino ir pop scenos žvaigdžių. Šį geidžiamą laikroduką 2006 m. sukūrė belgas Jean-Pierre Lutgen. Nors tai toli gražu nėra išskirtinis ir vienetinis daiktas (2011 m. jų buvo pagaminta 3 milijonai - matyt, kad ir parduota, nes gi negamins šiaip sau, sandėliavimui), bet gi reikia pripažinti, kad baisiai linksmas, tinkamas pačioms įvairiausioms progoms ir prie visokios aprangos.

Senosios muzikos mėgėjams tiktų XV a. belgų kompozitoriaus Guillaume Dufy religinės muzikos įrašai. O jei patinka prancūziškasis šansonas - rinkitės plačiaburnio Jacques Brel kompaktus.

O gal ką nors tokio ne iki galo tradicinio - kaip, kad staltiesėlės su siurrealistine gyvate iš Tamaros Louis dirbtuvių?

Arba šmaikščią pagalvėlę, rankinę ar akinių dėklą, pasiūtą iš belgiško gobeleno? 

O gal elegantiškais belgiškais siuviniais papuoštas staltiesėles, tinkamas šventiškam Kalėdų stalui ar romantiškiems pusryčiams? 

Kol kas tiek, daugiau į galvą neateina nieko įdomesnio. Jei ką sugalvosiu - sąrašą papildysiu. Galų gale - užsukite į kalėdines muges - jose gausus pasirinkimas medaus, paštetų, vaško, tekstilės ir medžio dirbinių, karšto vyno ir vyšninio alaus :)

P.S. Jie kam beskaitant kils kokia įdomi mintis apie belgiškas dovanas - pasidalinkite ja komentaruose - būtų smagu sužinoti, ką Jūs iš Belgijos vežate dovanų į lietuviško Kalėdų senelio maišą :)

Šis tas įdomaus apie Belgiją: draudimai, leidimai, balsavimas ir kanapės

Toliau pratęsiu belgiškų įdomybių sąrašiuką. Šį kartą apie tai, ką leidžia ir draudžia belgiški įstatymai, moteris valdybose ir mokesčius.

• 2002 m. Belgija įteisino eutanaziją. 
• 2003 m. Belgija įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas.
• Belgija pirmoji pasaulyje uždraudė kasetines bombas.
• Belgija buvo antroji šalis pasaulyje, 2006 m. uždraudusi priverstines vedybas.
• 2003 m. kovo mėnesį Belgija ir Italija pirmosios pasaulyje pradėjo naudoti elektronines asmens tapatybes korteles. Belgija taip pat bus pirmoji Europos valstybė visiems šalies piliečiams išdavusi e-tapatybes korteles.
• Belgija buvo pirmoji šalis pasaulyje, kuri išdavė elektroninius pasus pagal ICAO reikalavimus.
• Belgijos vyriausybėje dirbančių moterų ministrių procentas yra vienas aukščiausių pasaulyje (2000 m. - 55%), o 1921 m. Belgija tapo ir viena iš nedaugelio pasaulio šalių, į kurios Parlamentą buvo išrinkta moteris.
• Belgija yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose mokslas yra privalomas iki 18 m.
• Belgija buvo pirmoji šalis 1892 m. įvedusi privalomą balsavimą.
• Belgijoje galima nebaudžiamai laikyti 3 gramus kanapių arba augintis vieną tokį augalėlį.
• Belgijoje kasmet suvartojama 24 milijonai "Ecstasy" tablečių.
• Mokesčiai Belgijoje yra vieni didžiausių pasaulyje. Gyventojo sumokamas pajamų mokestis gali siekti 50 proc. gautų pajamų. Mokesčiai, įskaitant socialinį draudimą, gali siekti 57,3 proc. Paveldėjimo mokestis gali siekti 80 procentų paveldimo turto vertės. 
• Karališkosios šeimos išlaikymui kasmet skiriama 12 milijonų eurų, kurie surenkami per mokesčius.
• Belgija yra antra po Kanados pagal kasmet suteikiamų naujų pilietybių skaičių.

Šis tas įdomaus apie Belgiją: alus, šokoladas, bulvytės ir vafliai

Užtiko Nerijus labai įdomių rinkinuką faktų apie Belgiją. O aš nutariau jais pasidalinti su jumis, galiu kirsti lažybų, kad bus ir tokių, kurių nežinojote!

• Belgijoje išvaroma daugiau kaip 800 rūšių alaus.
• Vienas Belgijos gyventojas per metus suvartoja maždaug 150 litrų alaus.
• Pirmoji pasaulyje alaus akademija buvo įkurta 1999 m. Belgijoje, Limburgo provincijoje, Herk-de-Stad mieste.
• Trapistų alus, varomas Westvleteren vienuolyne kelis kartus buvo išrinktas geriausiu alumi pasaulyje. 
• Leuveno Anheuser-Busch Inbev yra didžiausia alaus kampanija pasaulyje.
• 1912 m. Briuselyje J. Neuhausas sukūrė šokoladinius saldainius su įdaru (praline).
• Belgijoje kasmet pagaminama po 220 000 tonų šokolado.
• Vienas Belgijos gyventojas kasmet suvalgo po 22 kg šokolado (arba po 61 g kasdien).
• Belgijoje yra daugiau kaip 300 šokolado gamintojų, veikia daugiau kaip 2100 šokolado parduotuvių.
• Kilogramas belgiškų praline saldainių kainuoja nuo 30 iki 58 eurų.
• Briugė - belgiško šokolado sostinė.
• Daugiausia pasaulyje šokolado parduodama Nacionaliniame Briuselio oro uoste.
• Belgija eksportuoja daugiausia šokolado pasaulyje. 
• Belgai išrado gruzdintas bulvytes, kurios pardavinėjamos visuose Belgijos miestuose.
• Belgiški vafliai yra trijų rūšių: Liežo, Briuselio ir galettes. Liežo vafliai yra netaisyklingos formos ir riebesni, Briuselio - didesni, keturkampiai, liesesni, paprastai valgomi su plaka grietinėle, ledais, šokoladu ar uogomis, galettes - ploni ir minkšti vafliai, paprastai valgomi per pusryčius.
• Belgija garsėja savo konditerija. Populiariausi šie mieliniai kepiniai: cramique (mielinis pyragas su kiaušinių tryniais ir razinomis), cougnou (valoniškas mielinis žiemos pyragas), gozettes (įdaryti pyragaičiai) ir tarte (su vaisiais ir uogomis).  Populiariausi tarte su vyšniomis, slyvomis, obuoliais, cukrumi ir ryžiais.
• Belgija yra viena iš nedaugelio išsivysčiusių pasaulio šalių, kurioje vienam gyventojui tenkantis McDonald užkandinių skaičius yra labai mažas - 0,062 užkandinės 10 000 gyventojų. O tai yra 7 kartus mažiau nei JAV, 4 kartus mažiau nei Japonijoje ir dvigubai mažiau nei Prancūzijoje ir Vokietijoje.
• Belgijoje vykstanti La Foire de Libramont yra didžiausia žemės ūkio mugė Europoje.

Liepos 21-oji - nacionalinė Belgijos šventė

1831 m. liepos 21 d. belgai švenčia pirmojo Belgijos karaliaus Leopoldo I priesaiką Belgijos Konstitucijai.

1830 m. Belgija išsikovojo nepriklausomybę nuo Olandijos, 1831 m. vasarį Nacionalinis Kongresas patvirtino Konstituciją ir liepos 21 d. Coudenbergo Šv. Jokūbo bažnyčioje buvo prisaikdintas pirmasis Belgijos karalius Leopoldas I. Belgijai įgijus karalių, jos nepriklausomybę pripažino ir to meto galingosios šalys.

Ta proga Briuselyje kasmet vyksta siautulinga šventė, išvakarėse prasidedanti "liaudies balium" (dar vadinamu ir "nacionaliniu") Marolles kvartale. Šiais metais jame linksminosi ir vienas neklaužada princas su savo princese. Ryte, liepos 21 d. Šv. Mykolo ir Šv. Gudulės katedroje tradiciškai laikomos Te Deum mišios, po kurių karalius pašneka savo tradicinę kalbą apie šalies skaudulius ir perspektyvas, padėkoja, padrąsina ir pabara. Visą dieną, iki pat vidurnakčio, linksmybės vyksta Karališkajame parke, Belgijos Parlamentas atidaro duris liaudžiai, gatvėmis, žygiuoja įvairiausi orkestrai. Po pietų, apie ketvirtą valandą, nuo Karaliaus rūmų pajuda karinis paradas - prakaukši šauni kavalerija, pražygiuoja visos kariuomenės rūšys, galiausiai praburzgia ilgiausia kolona karinės technikos. Akis galima paganyti ir į IVECO tanketes (ar kažką panašaus) ir į dailius kareivius (arba kareives). Smalsuoliams netrudo net lietus, kuris, pasak fladersnews.be yra tradicinis karinio parado palydovas.

Kaip tvirtina mano šaltinis, šiais metais parade dalyvavo beveik pusantro tūkstančio kariškių, naikintuvai (kurie paskui save paleido trispalvę dūmų uodegą), sraigtasparniai, išdidžiai gaudžiantys lėktuvai ir dar kažkokie du beveik boingai (skraiduolių išvis buvo 30). Tada jau sekė įvairiausia sausumos technika, vilkikas pravežė guminę valtį, o kitas - tanką. Koloną užbaigė policija, ugniagesiai, Raudonasis kryžius ir karo policija. Kartu su paskutiniais motociklais baigėsi ir lietus. Jau kaip pikta buvo... ne todėl, kad baigėsi, bet, kad nelaiku prasidėjo - namo grįžom šlapiom kojom ir galvom, bet už tai spėjom suinventorizuoti beveik visą Belgijuos kariuomenę :)

Šventę vainikavo dvidešimt penkių minučių fejerverkų ir muzikos reginys, kurį visai padoriai stebėjom pro savo langą. O mūsų vietinėj Jourdano aikštėj fejerverkai pakartotinai nubumbsėjo dar ir vidurnakį.

Su švente, Belgija!

34 000 eurų už Š...

Yra toks posakis "iš šūdo spausti vašką" (persiprašau už žodyną, bet iš dainos žodžių neišmesi), kurį Blankenbergės meras turėtų teisę perfrazuoti į "iš šūdo spausti pinigą". Ir ne tokį jau mažą. Prieš metus Belgijos kurortiniame miestelyje Blankenbergėje buvo įvestos baudos už nesurinktas šunų išmatas ir už šlapinimąsi bei vėmimą viešoje vietoje (čia, matyt, liečia ne tik šunis). Švaros sergėtojai už rankos sugauvo 500 savo augintinių išmatomis besibodinčių ir viešoje vietoje besilengvinančių asmenų, kurie miesto biudžetą papildė 34 000 eurų.

Miestas žada baudas kilstelti iki 75 eurų ir prie baudžiamų veiksmų pridėti šiukšlinimą.

Šaunuoliai. Tokių sprendimų reikėtų ir Briuseliui. Manau, kad jo biudžetas pasipildytų ne vienu šimtu tūkstančių eurų. Kiek būtų sutaupyta gatvių priežiūrai skirtų lėšų! O tai dabar kiekvieną darbo dieną gatvės yra valomos specialiais automobiliais-siurbliais, bet savaitgaliais išėjęs į miestą turi saugotis, kad neįmintum į šuns išmatas, neįliptum į vėmalų balą ir neapvirstum ant kalno šiukšlių. Nesuprantu aš tokios frankofoniškos švaros. Šiukšlės metamos tiesiai po kojomis ten, kur išvyniojama ledų porcija ar kur baigiamas gerti gėrimas. Daugelyje parkų yra įrengtos specialios aikštelės šunų tuštinimuisi, bet net ir šie parkai apdergti iš visos širdies. Yra kas surinks? Jiems už tai mokamas atlyginimas?

Antverpenas

Antverpenas - daugiaveidis miestas. Vienas didžiausių Europos jūrų uostų, dizaino ir prekybos deimantais sostinė, II Pasaulinio karo pabaigoje sulaukusi 1610-ies  nacių sukurtų bombikių V-2 ir skaitlingas žydų ortodoksų centras. XVI a. Antverpenas buvo turtingiausias Europos miestas, o iki septinto dešimtmečio ir antras pagal dydį miestas į šiaurę nuo Alpių. XVI a. Antverpene įvykdavo net 40 procentų viso pasaulio prekybinių sandėrių.

Briuselio kontroliuojamame mieste kūrėsi pirkliai iš viso pasaulio, klestėjo prekyba popieriumi, sidabru ir tekstile. Ekonominė gerovė, tolimos kelionės ir kelioninės istorijos buvo vienas iš veiksnių, paskatinusių šio miesto ir jo regiono dalininkus išrasti naują tapybos žanrą - miestovaizdį. Nežinia, ką dar būtų Antverpeno pirkliai ir menininkai išradę ir atradę, jei įstabaus klestėjimo amžiaus nebūtų nutraukusios 80 metų trukusios kontrreformacijos ir krašto nepriklausomybės kovos. Ispanų ir negandų nustekentą miestą galutinai pakirto olandų sprendimas akmenimis užversti prekybinius Šeldės upės kelius. Po Europą žygiuojant Napolepnui, Antverpenui buvo suspindusi ekonominio atsigavimo viltis, mat imperatorius, norėdamas nors kaip nors pakenkti Londonui, buvo nusprendęs atgaivinti šį jūrų uostą. Deja, Napoleono ir Antverpeno nelaimei, po Waterloo mūšio, šie planai buvo pamiršti. Šituo miesto nesėkmės nesibaigė - pakaitomis ji vis užiminėjo tai prancūzai, tai olandai, kol galiausiai Antverpenas atiteko Belgijai.

Belgijos žemėlapis / Map of Belgium

Dvi belgės - Sabina Clappaert ir Ineke Van Nieuwenhove - perkūrė Amandos Palmer dainos "Maps of Tasmania" video klipą ir iš Tasmanijos padarė Belgiją. Sumanymą parėmė Belgijos dizaineriai, kurie specialiai klipui sukūrė keliolika porų kelnaičių. Kaip sako idėjos autorės, jos naują video sukūrė per du mėnesius, o politikai negali per metus suformuoti vyriausybės. Na, bet svarbiausia jų siunčiama žinia - Belgija nėra nuobodi ir pilka, Belgija - įdomi! O aš norėčiau tų su midijom ir bulvytėm ;) 

Didesnis vaizdas http://www.mapofbelgium.be/

Thylis ir Nelė - belgiška meilės istorija

Šalia Ixell‘io tvenkinių, Flagey aikštės kampe, stovi skulptūra, apie kurią savo meilės numeryje rašė žurnalas „The Bulletin“. Perskaičius belgiškas meilės istorijas, buvau pasiryžus suieškoti paminėtas meilės vietas, o tuo pačiu ir šią skulptūrą. Na, bet spingtelėjo tokia mintis ir susmilko. Savo ketinimus perpasakoti Thylio ir Nelės istoriją prisiminiau po trijų mėnesių, kai netikėtai ir neieškodama akis į akį susidūrusi su šia skulptūra.

Lėktuvėlis "Solar impulse" atskrido į Briuselį

AFP/Scanpix

Vakar vakare, apie pusę dešimtos, Briuselyje, Zaventemo oro uoste, nusileido saulės energija varomas lėktuvėlis "Solar impulse". Atstumą  nuo Payerne oro uosto Šveicarijoje iki Zaventemo jis įveikė per 12 valandų ir 59 minutes. André Borschbergo piluototas lėktuvas praskrido virš Elsazo, kirto  Liuksemburgo oro erdvę ir nusileido Begijoje, Zaventeme. "Solar impulse" greitis pakankamai nedidelis - viso labo apie 50 km/val., tad su juos, pasak patarlės, "geriau lėtai skristi, nei greitai eiti". Ir išvis, įdomu, ar yra daugiau taip lėtai skrendančių lėktuvų?

Lėktuvėlio sparnų ilgis prilygsta Airbus A340 sparnų ilgiui (63,40 m - hm, gal net nekorektiška jį vadinti lėktuvėliu - tai jau visas lėktuvas), o svoris, viso labo, kaip vidutinio lengvojo automobilio arba itin gerai įmitusio belgų mėlynojo jaučio - 1 600 kg. Lėktuvui energiją tiekia 11 628 saulės elementai (10 748 pritaisyti ant sparnų ir dar 880 kažkur ant korpuso). Vienu pakilimu Soliaris ore gali iškyboti apie 26 valandas. Rimta, čia tau ne staline lempa varoma skaičavimo mašinėlė. Įdomu būtų iš arčiau apžiūrėti šį šveicarišką stebuklą, bet niekur nerandu, ar tokios pramogos liaudžiai yra įtrauktos į tarptautinio skrydžio tvarkaraštį.

Soliario kūrėjai planuoja iki 2012 metų dar šiek tiek patobulinti lėktuvą ir perskristi Atlanto vandenyną. Tai būtų penkių etapų skrydžio aplink pasaulį pradžia. O tuomet, tai jau kas žino - gal dar po dešimtmečio visi šiandieniniai lėktuvai atrodys viso labo akmens amžiaus išradimai?

Belgams nebepatinka burkos

Atrodo, kad Belgija greitai taps antra Europos šalimi, uždraudusia islamiškus moterų veido apdangalus. Už tokio įstatymo priėmimą sklandžiai (136 prieš 1) nubalsavo Žemieji Parlamento rūmai ir perleido tolimesniam Senato svarstymui. Beje, tai jau antras toks bandymas įvesti nacionalinį draudimą devėti burkas. Pakartotiną tokio įstatymo projekt siūlymą, neva išprovokavo sausį ištikęs skandalas, kai teisėjams teko panaikinti vieno Briuselio mikrorajono, Etterbeek'o (mūsų rajonas :)), susigalvotą tokių dangalų nešiojimo draudimą. Na, kaip mano vietiniai apžvalgininkai, šalies mastu draudimas viešose erdvėse devėti burkas, t.y. "pilnai arba beveik pilnai veidą dengiančius drabužius" bus įvestas dar šią vasarą.

Jei viešoje vietoje vaikščiosit užsidengę veidą, Jums grės bauda nuo 15 iki 25 Eur. Ir priešingai nei Prancūzijoje, Belgijoje nebus taikomos jokios baudos asmenims, kurie vers Jus dėvėti kokią nors burką ar slidininko kaukę.

Hm. Prisipažinsiu, kad Briuselyje neteko matyti daug pilnai veidą užsidengusių musulmonių. Gal vieną kitą. Ir kažin, ką gero duos toks įstatymas. Prevencija galimiems teroristiniams išpuoliams? Galbūt. Nes tai, tiriausiai, vienintelis legalus būdas viešmoje paslėpti veidą. Postūmis spartesnei kitataučių integracijai? Nelabai tokia tikiu, juk nei kultūrinių, nei religinių genų jokie teisės aktai nepakeis. Tarkime, jei tikėtumėme prielaida, kad visas musulmones devėti burkas verčia jų vyrai ir tėvai, net ir tuomet tokio draudimo rezultatas būtų ne integracija, o tik dar didesnė tokių moterų socialinė atskirtis. Ir ši situacija kiek primena filmo "Beloe solnce pustyni" sceną, kai draugas Suchovas haremui pranešė, kad draugės moterys, dabar Jūs esate išlaisvintos socialistinės revoliucijos, Jūs niekam nepriklausot ir galėsite laisvai truditsa. O vat, draugės moterys nelabai parodė didelio džiaugsmo, nors taurusis Suchovas ir pakabino plakatą su užrašu "Moterys - irgi žmonės".

Gal paprasčiau būtų neleisti kurtis imigrantų getams? Galėtų, galbūt, belgai pasimokyti iš šveicarų ir kartu su leidimu gyventi galėtų naujakuriams užrašyti ir miesto bei jo mikrorajono, kuriame šie privalėtų apsigyventi, pavadinimą. O kaip Jums atrodo?

Šparagų sezonas

Šią naujieną nešu jau nuo praeitos savaitės. Gi balandžio 13 dieną Belgijoje prasidėjo du mėnesius truksiantis šparagų sezonas. Mėgėjai šią Lietuvos darželių gėlę vadina baltuoju daržovių auksu, o Limburgą -  šparagų sostine, nors tiksliau būtų visas Liburgo apylinkes pakrikštyti šio aukso kasyklomis.

Šiais metais prie Olandijos sienos esantį Kinrooi miestelį belgai paskelbė Belgijos šparagų miestu. O miesto meras Hubertas Brounsas patikino, kad visi belgai žino, jog patys geriausi šparagai užauginami būtent čia, Kinrooi, o ne ten kažkokiame Antverpene. Nėr ką lyginti ir taškas.

Kinrooi šparagų augintojai pataria, kad norint įsitikinti, ar šparagai yra švieži, reikia paimti jų pundelį ir švelniai patrinti tarp delnų. Jei šparagai švieži - jie girgždės ir barškės kaip medinės lazdelės.

Na, o mes neatsispyrėm ir pabandėm šią daržovę-darželio gėlę įsisavinti.

Ragavom šparagus su sviesto padažu (ir pomidorais, pridurčiau).

ir šparagus su sviestu ir džiūvėsėliais.

Gal Nerijus ir neapsidžiaugs, bet galvoju pabandyti kokią sriubą iš jų paruošti ar sumiksuoti juos su krevetėmis...

O čia - įkvėpimui:

Linas Samėnas apie šparagus;
Apie šparagus ir receptai;
Šparaginiai receptai anglų kalba.