2012 m. gruodžio 10 d., pirmadienis

Buvo tokia diena, kai pradėjo snigti

Nelabai turiu ką pasakyti (apsimesiu, kad nežinau, jog tyla - auksas). Labiau noriu pasidalinti jau seniau užfiksuotais keliais vaizdais iš tos dienos, kai naktį pradėjo snigti. Nerijus pažadino mane anksti ryte - "sninga!". Ir tikrai, praplėšus akis pamačiau už lango betupiančias storas ir purias snaiges - net širdis suvirpėjo (man visada patikdavo žiemos pradžia, bet dar niekada taip smarkiai kaip šiais metais) - sninga!.. Dar miegojo visas mūsų rajonas, o tyliai ant medžių šakų ir žibintų augantys sniego kupsteliai priminė išblukusias sniegenas, kurios iš lėto slinkosi arčiau viena kitos ir beveik negirdimai čiurlėjo keistą ateinančios žiemos melodiją.


O po to atėjo diena. Žmonės ir šunys šlapiomis kojomis nutrepsėjo šaligatvius, automobiliai ištęžino gatveles ir nakties pasaka susipurvino... Sakytum - pasivaideno, bet tikrai ne. Žiūrėkit.

2012 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis

Prancūzija 2012: Lurdas ir debesimis per Pirėnus (V diena)

Man atrodo, kad niekada nepabaigsiu savo pasakojimo apie vasaros atostogas Prancūzijoje. Jau metai ritasi į pabaigą, o  prisiminimai niekaip nesibaigia. Net pačiai keista, kad per dvi savaites spėjome tiek daug pamatyti ir paragauti. Savitais skoniais mus apdovanojo kiekvienas aplankytas kraštas: Pikardija, Normandija, Bretanė, Medokas. Po intensyvių penkių dienų mūsų laukė dviejų dienų poilsis Pirėnuose, tačiau prieš tai dar reikėjo įveikti tris šimtus kilometrų ir aplankyti Lurdą.


Penktąją kelionės dieną akis praplėšėme gana anksti ir mikliai papusryčiavę sėdom į automobilį. Beeeet.... dar viešbučio kieme (tiesa, tai buvo viena iš dviejų nakvynių viešbučiuose visos kelionės metu) Nerijus pastebėjo, kad nuleista priekinė automobilio padanga. Šūdas (atsiprašau). Truputį pasinervinom, nes dar ir vairas prie viso šito užsirakino ir skambinom savo Toyota Assistance, kuris turėtų pagelbėti visais nelaimių atvejais. Po valandėlės, kai padangą pripurškėm kažkokių klijų ir ją naujai pripūtėm oro, pasirodė Toyotos siųstas vilkikas, kuris mus nulydėjo (mūsų padanga vėl buvo pilna oro, tad nebebuvo reikalo lipti ant priekabos) į artimiausią Toyota saloną. Ten per gerą pusvalandį iškrapštė iš padangos varžtą, kurį mes, matyt, pasigavom kažkur Medoko vynuogynuose ir užlopę padangą išleido į kelią. Nieko nekainavo. Ačiū Tau, Toyota.