Cameleon: išpardavimai klubo nariams

Kažkada anksčiau rašiau apie išparduotuves, kurias aptikau Briuselyje - drabužių, batų, šokolado, indų ir apie išpardavimų miestelį Maasmechelen. Bet po to Ramunė mane nusivedė į milžiniško dydžio Cameleon'ą - pavadinkime jį išparduotuve klubo nariams. Mat prieš patekdamas į šį rojų, turi būti pakviestas jau esančio Cameleon'o nario.

Daug nepostringausiu, tik pasakysiu, kad po to ir aš kelis žmones nudžiuginau įvedus juos į Cameleon'o daiktų pasaulį. Patinka man jis gal net labiau nei Dod'ai. Lyg drabužiai naujesnės kartos, lyg pats asortimentas toks labiau miestietiškas - nežinau, bet patiko. Net Nerijus ir tas paskutinį kartą beismatuodamas švarkus ir lietpalčius užtruko vyrų skyriuje du kartus ilgiau nei aš kedendama moteriškų drapanų kabyklas ir lentynas. Ir sakyčiau, kad rado jis padoresnių dalykėlių nei Dod'e. Tai tiek. Nežinau, kiek Jums bus naudingas šis įrašas. Galbūt, jei dar nesate buvę Cameleon'e, paklausite savo darbo kolegos ar vaiko bendramokslio mamos, ar negalėtų ji Jūsų pakviesti į parduotuvių aistruolių klubą.

Išparduotuvės Briuselyje / Outlets in Brussels

Vis ruošiausi papasakoti apie savo mėgiamas išparduotuves, bet tokį buitišką įrašą atidėdavau tam laikui, kai jau nebeturėsiu apie ką rašyti. Mėnesiams bėgant ėmė atrodyti, kad vis tiek visi žino, kur tos išparduotuvės yra ir niekas apie jas net ir nešneka. Mat, kai ėmiau jas po truputį atradinėti, net buvo kažkaip nepatogu apie tai kam nors besigirt, nes dažniausias atsakymas į mano padžiūgavimus būdavo "tai jo, žinau aš tą išparduotuvę". C'mon, o tai kodėl man niekas nesakėt?!

O viskas prasidėjo nuo to, kad vasaros išpardavimų metu beveik atsitiktinai užsukau į DOD'ą, pro kurį iki tol jau buvau praėjusi gal kokių penkiasdešimt kartų. Viena ausimi apie šį išparduotuvių tinklą buvau girdėjus, nes buvusi bendradarbė Regina, klausė kito buvusio bendradarbio Laimono, kur ten ta išparduotuvė, kurioje visi perka gerus drabužius. Laimonas taip atsainiai, lyg šioji būtų koks sisiojantis berniukas, paaiškino, kad taigi, prie Madou. Na, tai ir mes susiruošėm tos Amerikos atrasti.

Neuhaus outlet'as

Šokolado mėgėjams tikriausiai net nereikia pasakoti, kas yra tas Neuhaus'as. Kitiems, kurie tikėjosi, kad imsiu ir parašysiu apie batų išparduotuvę, trumpai pristatau - ta daaaam - vieną iš geriausių belgiško šokolado gamintojų - NEUHAUS.

Pradžią šiam saldžiam verslui davė 1857 m. madingiausioje Briuselio vietoje - dengtose Šv. Huberto galerijose (konkrečiai - Galerie de la Reine) - šveicaro Jean'o Neuhaus'o su svainiu įkurta ...vaistinė. Joje Nauhaus'as pardavinėjo ne ką kitą, o bombonkes nuo kosulio ir nuo pilvo skausmų. Į šeimos verslą įsiliejus Jean'o sūnui Frédéric'ui, čiulpinukai nuo pilvo dieglių virto šokoladu. Frédéric'o sūnus Jean'as 1912 m. sukūrė garsiuosius praline - šokoladinius saldainius su įdaru, o jo talentinga žmona Louise Agostini - nepakeičiamas praline dėžutes šokoladui, kurias iki šiol naudoja visi Belgijos šokoladininkai.

Tai, kad Neuhaus'as yra vienas iš šokoladininkų lyderių - seniai žinojau, tačiau, kad jų produkcijos galima įsigyti Briuselio pakraštyje įsikūrusioje išparduotuvėje - man buvo didi naujiena. O tai, kad nuvykus į šią svajonių išparduotuvę galima ragauti visus saldainius iš eilės - pasirodė absoliučiai tobula. Tai ir nuvykom į Vlezembeek'ą savomis akimis pamatyti tą šokoladinį rojų.

Šopingas Antverpene pavirtęs į kultūringą viešnagę

Buvom girdėję paslaptingų pasakojimų apie tai, kaip smagu Antverpene vaikštinėti po parduotuves. Ir vieną šeštadienį, per vasarinį išpardavimų bumą, nuvykom į Antverpeną tuo įsitikinti. Juo labiau, kad turėjom ir vieną kitą platesnio akiračio interesą - Antverpeno traukinių stotį, Rubenso namą, deimantų gatveles ir Hortos kavinę.

Žinoma, tam, kad nuodugniai apžiūrėti stotį ir patirti architekto Jums dar XX a. pradžioje suplanuotą įspūdį, reikėtų iš Briuselio į Antverpeną vykti traukiniu. Tačiau mes, prisipažįstu, pasielgėm kaip kokie bobo - atvažiavom automobiliu, jį pasistatėm požeminėje aikštelėje (už kurią dienos pabaigoje palikome 18 pinigų) ir tos dienos vizitą pradėjome aplankydami vieną nerealiausių traukinių stočių visoje Europoje (2009 m. JAV žurnalas Newsweek Antverpeno Centrinė stotį titulavo ketvirta gražiausia traukinių stotimi pasaulyje).

Sekmadienio popietė Marolles kvartale

Ką išmokom begyvendami Briuselyje - tai kaip mat išsikrapštyti iš namų kai tik iš debesijos išlenda saulutė. Žinoma, dar neišsimiklinom kaip vietiniai belgai, kurie su pirmu blaiviu saulės spinduliu išsineria iš neperšlampamų skrandų ir lyg kokie miestietiški šilkverpiai išskleidžia margaspalvius vasariškus apdarus. Mus iki to dar toli, tačiau pareiga lauke praleisti saulėtas minutes - tampa įpročiu.

Taip pirmą liepos sekmadienį, kai miestiečiai startavo siaubti išpardavimus paskelbusių parduotuvių ir ach, butikų, mes patraukėm į Marolles kvartalą, kur gyvena belgiškai kalbantys senieji belgai, kurių nelabai suprato mano prancūzų mokytoja iš Tulūzos ir ištisomis eilėmis rikiuojasi sendaikčių ir antikvariato parduotuvės, meno galerijos ir kitos ieškotojams tinkamos įstaigėlės.

Mus maloniai nustebino tądien dirbęs interjero salonas-kavinė su lauko terasa. Supratu, kad keistai apibūdinau, bet už tai labai pažodžiui. Vienoje erdvėje, po vienu stogu veikianti kavinė ir baldų bei interjero smulkmenų salonas, tikriausiai, gali nutikti tik Marolles, kur viskas sukomponuota lyg iš atskirų, tarpusavyje vargiai derančių, bet neatskiriamų detalių. 

Vasaros išpardavimai

Liepos 1 dieną prasidėjo išsvajotieji-išlauktieji vasaros išpardavimai. Likus kelioms dienoms iki starto visas miestas prisipildo nekantrumo, paauglės ir studentės pradeda šmirinėti po parduotuves ir matuotis trokštamas grožybes, vyresnės moterys skuba nusipirkti reikiamus-norimus drabužius iki visuotinio pamišimo. Ir tuomet, pagaliau atėjus laikui, plačiai atisveria parduotuvių durys, manekenai pasidabina užrašais "Išpardavimas", o žmones apima keista panika - "noriu pirkti!" - taip raudojo vienas mano krikšto sūnus, kai nežinojo ką, bet baisiai norėjo pirkti... Taip ir per išpardavimus, vieniems staiga prireikia nukainuotų tinklinio kamuolių, kitiems - neperkamų spalvų nagų lako, tretiems - glėbio liemenėlių, likusiesiems - visko, nesvarbu ko. Svarbiausia, kad visi gauna pigesnę iliuziją ir medžioklės malonumą.

Išpardavimų apsėdimas tęsiasi visą liepą ir vėl užklumpa sausio 1 dieną.

Maasmechelen

Pasiklausę pasakojimų apie Rojų žemėje, išsiruošėm vieną savaitgalį pasižmonėti po outletų miestelį šalia Maasmecheleno. Šimtas kilometrų, valanda kelio ir tikslas prieš akis. O tai yra specialiai prekybai pastatytas miestelis su centrine gatve ir keliomis ją kertančiomis, aikšte, kavinėmis ir daugybe butikų (reklama sako, kad daugiau kaip šimts). O tuose butikuose – versačiai, gučiai, paulai lorenai, kleinai, gesai, hilfilgeriai, česteriai ir kiti daugiau mažiau žinomi prekiniai ženklai. Tikrai galima spintas prisipildyti daiktų su garsiais prekiniais ženklais: drabužių, avalynės, vonios reikmenų, aksesuarų ir pan. Jei tik širdis geidžia. 

Mus nudžiugino „Suit suply“ (iš)parduotuvė, nes jau buvo atėjęs laikas Nerijaus garderobą papildyti nauju kostiumu. Tik nepasakyčiau, kad kainos kokios tai mažesnės, nei kad buvom įpratę mokėti Lietuvoje. Tiesa, buvo keli ekonominiai – išpardavimo – variantai: du pernykštės kolekcijos vasariniai kostiumai už maždaug 290 Eur – vieno kostiumo kainą. Taip pat vis dar galima nusipirkti dvejus marškinius už vienų kainą – 45 Eur (bet pasirinkimas labai ribotas, nebent esate stambaus sudėjimo aukštas vyriškis), taip pat galima įsigyti kaklaraiščių po 10 Eur, o jei perki tris – kainuoja 25 Eur. Bet, kaip ir marškinių, taip ir kaklaraiščių pasirinkimas mažas. Nebent pirksit visus keturis vienos spalvos :) Daugiausia neišparduotų buvo tokių tikrai stilingų a la vilnonių žieminių kaklaraiščių. Bet, kad jie gana ekstravagantiški ir kitą žiemą gali nebeatrodyti tokie patrauklūs, kaip šiandien. Tad, sakyčiau, gana rizikinga investicija ;)

Mane pamalonino Desigual, Marc O'Polo ir L'Occitane parduotuvės. Jose man labiau patiko nei "Suit suply" :). Na, kad ir pvz., vilnonis baltas Marc O'Polo megztukas už 10 Eur. Čia daug ar mažai? Na, sakyčiau, kad tikriausiai pats tas. Tai va, rasti galima, tik nereikia turėti daug vilčių, kad rasi būtent tai, ko nori ;)

Vaikštant po tą dirbtinį miestelį niekaip neapleidžia netikrumo jausmas. Lyg vaikščiotum po vesterno dekoracijas.

Maasmechelen išparduotuvių miestelis

 

Porelė

 

Apsipirkti važiuoja net autobusais

Šalia žaislinio miestelio - tikro gyvenimo likučiai