Midijos restorane "Chez Léon"

Drauge su Briuselyje viešinčiais kolegomis nutarėm suraitoti po puodą midijų. Galvų ilgai sukti neteko, nes iki šiol vis dar neturim mėgstamiausios moliuskinės. Pasiklausėm Googl'o Visagalio, kur geriausios midijos visame Briuselyje. Jis mums ir sako: "Eikite į "La Bonne Houmer" arba į "Bij den Boer". Deja, pirmasis mums netiko, nes trokštama kryptis buvo Senamiestis, antrąjį teko atmesti, nes jų puslapyje prašoma vietas rezervuoti iš anksto. Hmmm, ieškom toliau - kelionių vadovas sako, kad "La moule sacree", įsikūrusi pačiame centre, yra puiki vieta suvalgyti porciją midijų. Dar truputį pagooglinę radom kelis nelabai gerus, švelniai sakant, atsiliepimus apie šį restoną ir nutarėm ten kojos nekelti. Na ir kas beliko? Liko išbandyti turistų knibždančioje rue des Bouchers įsispraudusį "Chez Léon".

Prasibrovėm pro minias turistų ir nuolatos kimbančius restoranų padavėjus, gavom staliuką kimšte prikimštame restorane ir išsirinkę ėmėm laukti atplaukiančių moliuskų. Imant domėn restorane vakarieniaujančios minios skaitlingumą, patiekalai atplaukė pakankamai greitai. Na, bet tikrai nenustebino ir negaliu sakyti, oooooOO, jau kokios geros midijos pas Leoną, tai šakės. Jokų šakių. Midijos kaip midijos ir dar gi - vidutinio dydžio. Ir dar gi, kažkaip per dažnai man trekšėjo burnoj smėlis ar kažkas panašaus (gal perlai? :))). Todėl galiu sakyti, kad kol kas skaniausias midijas valgiau Mons'e.

Geros naujienos apie "Chez Leon":

- su tėvais atėjusiems vaikams iki 12 metų siūlomas nemokamas vaikiškas meniu.
- su midijomis patiekiamas bulvytes galima valgyti be saiko, t.y. tiek, kiek nori.
-  sekmadieniais vakare (nebepamenu nuo kurios valandos, lyg nuo 18) midijų galima valgyti tiek, kiek telpa.

Plačiau apie Leoną ir trumpą filmuką rasite čia.

Dégagez, s'il vous plait

Būna tokių dienų, kaip tyčia, kai gerą nuotaiką sugadina į metro vagoną įlipęs valkatėlė, kuriam neduodi išmaldos, o jis Tave pasiunčia kažkur toli ar šiaip, palinki nusisukti kur nors sprandą. O išlipus iš metro ir užėjus į bulkinę skanios pynės su cukaus gabaliukais, arogantiškas prancūzas, stovintis ties prekystalio viduriu, tau įsižeidusios asmenybės tonu pradeda aiškinti, kad matai, pone, užlindai prieš mane ir apskritai, iš kokio tu čia laukinio miško, kad nesupranti, iš kurios pusės stojama į eilę. Ir netenki amo. Kai viskas nutinka per dešimt minučių, labai būna gaila, kad nemoki prancūziškai keiktis ir bent jau valkatos pastatyti į vietą. Belieka nuduoti, kad nesupratai jo tono ir mimikos, o bulkinėj - atsiprašyti ir pasiaiškinti, kad net pardavėja nesuprato, kad Jūs, pone, stovite eilėje. Hrrrrr!!! Nors pasakyti norisi visai ne tai, o kad gerbiamas pone, atsikniskit, o jei stovite eilėje, tai ir stovėkit prie kasos, o ne prie durų. O valkatai atrėžti, kad tiesiog atsikabink, piss off.

Tai va. Šita istorija nutiko jau senokai, bet šią savaite išmokom labai naudingą žodį - "dégager", kurio pirminė reikšmė yra "atlaisvinti" (pvz., vietą). Bet pavartotas liepiamąja nuosaka, šis žodis šie tiek pakeičia ir reikšmę. "Dégage!" - verčiamas kaip "dink!", o sakomas kaip "atsiknisk!". Kad būtų mandagiau, galima kreiptis ir "Jūs": "Dégagez, s'il vous plait!".

Didesnę pasirinkimo įvairovę rasite čia.

Kur Briuselyje mokytis prancūzų kalbos?

Jei planuojate apsigyventi Briuseyje ir manote, kad anglų kalba yra numeris vienas visame pasaulyje ir Jums daugiau nereikia jokių kitokių kalbų, tuomet galiu pražiuginti, kad čia, Briuselyje, tikrai galima išgyventi ir be prancūzų kalbos. Užteks, kad iš pardavėjų išmoksite "merci" ir "bonjour". Jei šiek tiek pasistengsite - su laiku įsisavinsite ir "pardon" bei "s'il vous plait". Viskas, daugiau neverta varginti galvos ir liežuvio.

O jei manote, kad dar viena užsienio kalba nepamaišys, o supermarketo savitarnos kasą norėsit iškeisti į turgelius ir butikus - tuomet Briuselis puiki vieta mokytis prancūzų kalbos. Tikriausiai antra pagal gerumą po Paryžiaus :) Ir nors Briuselis įsikūręs Flamandiškos Belgijos dalyje, čia dažniau išgirsite kalbant prancūziškai, nei olandiškai. Na, bent jau ten, kur lankytis tenka man. Žinoma, su savais tarimo ir kartais gramatikos niuansais. O daug čia nevyniojant į vatą, štai Jums sąrašiukas viečikių, kur galima mokytis prancūzų kalbos (kad jau viena pažįstama vyresnio amžiaus olandė paprašė):

- AAA Europa Language School
Šnekamosios prancūzų kalbos kursai vyksa kasdien, du kartus per savaitę arba savaitgaliais. Mokomasi mažose (iki šešių studentų) grupėse, organizuojami individualūs kursai pagal Tailor'o metodus (kaip beveik ir visur kitur). Taip pat vyksta anglų, olandų, rusų, švedų, lenkų, kinų, kroatų ir kitų Europos kalbų kursai.

- Active Languae School
Prancūzų ir kitų Europos kalbų kursai. Taip pat vyksta arbų ir kinų kalbs kursai. Orientuojamasi į šnekamąją kalbą.

- Alliance Francais de Bruxelles-Europe
Prancūzų kalbos kursai vyksta kasdiens (intensyvūs kursai), du arba tris kartus per savaitę, savaitgaliais. Organizuojami šnekamosios ir rašytinės kalbos kursai. Taip pat - nuotoliniai kalbos mokymosi užsiėmimai. Čia mokausi pati, tad galiu pasakyti, kad, mano akimis, patogu tai, kad kursai vyksta pagal tą pačią metodiką, naudojami tie patys vadovėliai kaip ir Prancūzų kultūros centre Vilniuje (dabartinis Prancūzų institutas). Todėl, jei mokėtės ten ir patiko, tai galite drąsiai tęsti čia.

Norint užsiregistruoti - reikia atlikti testą (vietoje arba namuose).
Išduoti kalbos pažymėjimai galioja visame pasaulyje (;) ).

- Amira Language School
Intensyvūs arba vakariniai prancūzų kalbos kursai vyksta mažose grupėse grupėse. Taip pat mokoma anglų, olandų, vokiečių, italų ir ispanų kalbų.

- Berliz
Tikriausiai šį pavadinimą teko matyti ant pačių įvairiausių kalbos mokymosi leidinių - pokalbių kygelių, žodynėlių ir žodynų. Mokykoje organizuojami pačių įvairiausių kalbų kursai, siūlomos pačios įvairiosios programos - intensyvūs, individualūs kursai ir užsiėmimai grupėje.

- Call international
Čia vyksta bendrinės ir verslo kalbos kursai grupėse, inividualiai, nuotoliniu būdu ir pan. Mokoma prancūzų bei kitų Europos kalbų, taip pat kinų, japonų ir arabų.

- CCLM - Communal school
 Mokoma prancūzų, olandų, anglų, ispanų ir italų kalbų. Organizuojami specialybinės kalbos kursai. Vakarais - pokalbių klasės.

- Centre d'Etude du Francais
Prancūzų kalbos moko intensyviuose seminaruose, savaitaliniuose kursuose, individualiuose užsiėmimuose arba grupėse.

- Ceran Lingua International
Prancūzų, anglų, olandų, vokiečių, ispanų, italų, portugalų, rusų, arabų, kinų ir japonų kalbų kursai.

- CLL Language Centres (in UCL)
Siūlomi 31 kabos kursai studentams, grupėms ir verslo klientams. Studijos vyksta Briuselyje, Woluwe, Liovene, Namure, Vervierse, Tournai.

- Communication Claire 
Prancūzų, anglų ir ispanų kalbos prie puodelio kavos, skaitant knygas, žaidžiant stalo žaidimus ir diskutuojant Skype, el. paštu, MSN ir Twitter.

- CVO VUB 
Prancūzų, olandų, anglų, vokiečių, italų ir ispanų kalbų kursai VUB universitete.

- CVO Tervuren-Hoeilaart
Rugsėjo ir sausio mėnesiais startuojantys prancūzų, olandų, anglų, ispanų ir italų kursai.

- CVO Meise-Jette
Prancūzų ir dar 11 kalbų kursai įprastinėse grupėse bei nuotoliniu būdu.

Yra, žinoma, ir daugiau tų kursų ir mokytojų. Norint, galima susirasti vadinamuosius kalbos mainų partnerius. Pavyzdžiui, Jūs prancūzą mokote lietuvių, o jis Jus - prancūzų kalbos. Voila.

Belgiško alaus šventė

Savo tinklaraštyje dažniausiai pasakoju apie atradimus ir naujus patyrimus, o šįkart tenka rašyti apie tai, ką praradome. Gal čia aš truputį ir per daug skambiai pasakiau, nes šį praradimą, manau, kompensuosime kitą rudenį, bet tiks. Na, o jei žmoniškai, tai nesudalyvavom belgiško alaus savaitgalyje (hm... o gal tai kaip tik sėkmė?). Žinojom, žinojom, kad toks bus ir ruošėmės, bet: 1) neradom deramos kompanijos; 2) dar Lietuvoj būdama susigadinau koją, tad vaikščiojimas ir ilgas stovėjimas tomis dienomis buvo šiek tiek komplikuotas.

Kad galėtumėme bent įsivaizduoti ir kitiems papasakoti, kaip viskas išrodo, nuslinkome į Grand Place pasižvalgyti. Tryliktą kartą vykstantį alaus savaitgalį organizuoja Belgijos aludariai. Šventė prasideda penktadienį mišiomis Šv. Mykolo ir Šv. Gudulės katedroje, uždaru priėmimu rotušėje, apdovanojimais ir kitokiais geriausių aludarių pagerbimais. O tuomet, pavakarį, prasideda liaudies alaus fiesta Didžiojoje aikštėje. Šeštadienį per miestą keliaują alaus statinių ir vežimų eisena, vyksta aludarių paradas, sekmadienį - tęstinė alaus fiesta su animacija.

Alaus, kurį pilsto daugiau kaip pusšimtis alaus daryklų, galima paragauti visokio (bet man "Moeder Lambic" meniu įspūdingesnis). Tik reikia atstovėti netrumpą eilę iki žetonų kiosko, o po to panašią dar ir prie pasirinktos daryklos stendo. Jei ruošiatės degustuoti iš širdies, atstovėję eilę žetonų prisižerkit pilnas kišenes.

Sekmadienį buvo galima praktiškai neklystant atskirti tikrus alaus mėgėjus, kurie šventėje sąžiningai dalyvavo nuo penktadienio pavakarės ir prašalaičius turistus :)

Woké - kūrybingas maistas

Galerie de la Toison D'Or - viena iš mūsų mėgstamų prekybinių vietų. Gal net ne pati Galerie de la Toison D'Or, o visa Chaussée d'Ixelles, kurioje knibždėte knibžda prekybininkų ir pirkėjų. O Galerie de la Toison D'Or mūsų didaus prielankumo nusipelnė dėl dviejų dalykų - kino teatro UGC Toison d'Or ir Woké. Pastarąją užkandinę atradom visai neseniai, o užsukom belaukdami filmo "Rise of the planet of the apes" ("Beždžionių planetos sukilimas") pradžios.

Na, užkandinė, kaip užkandinė. Pradžioj prisipažinsiu, kad po bandymo pavalgyti Vilniuje įsikūrusioje "Wok to walk", buvau susidariusi labai nekokią nuomonę apie visokias wok viešojo maitinimo įstaigas. Žinoma, gal man tiesiog nepasisekė. Bet nepasisekė taip, kad savo "iš keptuvės į gatvę" dėžutę pilną makaronų su morkom, pievagrybiais ir svogūnais (nors meniu žadėjo visų septynių daržovių gamą) gana greitai pastačiau greta suoliuko Operos teatro skverelyje. Nutariau, kad aš nesu ant tiek alkana, kad valgyčiau makaronus su svogūnais, o kažkam gal gi toks daiktas pasirodys tikru delikatesu. Todėl net nereikia ir sakyti, kad šitas (ar šita) Woké mane nustebino. Ir ne tik maisto kokybe, bet ir išradingu meniu, kurio koncepcija gana paprasta - "Sukurk - mes pagaminsim!".

Savo atradimą darėm rugpjūtį, kai ir Briuselis ir Woké buvo beveik pustuščiai, todėl galėjom ilgiau, niekieno neraginami, lyg kokie kompiuteriniai beraščiai ar idant silpnaregiai, pastovėti subedęs nosis į monitorius ir neskubėdami susipažinti su maisto užsakymo tvarka. O ji štai tokia: kompiuterio ekrane pasirenki ryžius arba makaronus. Antru žingsniu prie jų pridedi norimas daržoves (morkas, sojų daigus ir pan.), trečiu - vieną ar kelis mėsos, žuvies arba jūros gėrybių priedus, ketvirtuoju - išsirenki vieną iš šešių padažų, penktuoju - siunti savo užsakymą virtuvei. Išsivynioja čekiukas, su kuriuo keliauji iki kasos, susimoki ir antrame užkandinės aukšte atsiimi savo sukurtą wok patieką. Pats paprasčiausias wok kratinys iš makaronų ir daržovių kainuoja 4,90 Eur. Su apetitu, žinoma, auga ir kaina.

Jei nesinori wok, galima paragauti anų karštų užkandžių - įvairiausių pavasario ritinėlių, garintų koldūnų ir pan., kuriuos gali pats pasirinkti nuo užkandžių baro. Keturių vienetų rinkinukas kainuoja 3,10, aštuonių - 6,10, o dvylikos - 8,50 Eur.

Kas patiko dar, tai - kava ir arbata, kurios puodelis tekainuoja viso labo 1 eurą. Voila. Tiesa, iš visokių ananasų, kivių, bananų ir kitų labai sveikatai naudingų vaisių galima susikurti ir švelnutį vaisių kokteilį. Mažas švelnutis kainuoja nuo 3,20 Eur.

Ko dar nepasakiau - tai labai smagi užkandinės aplinka. Tokia džiungliška. Žalios-žalsvos gyvybingos sienos, platūs ilgi stalai, ryškiaspalvės kėdės ir minštasuoliai. Puiki vieta atsikvėpti (arba prisikvėpti) belaukiant kino arba tada, kai pirkimas užknisa juodai (būna gi ir taip).