"Le pain quotidien" ir Ramunės gimtadienis

Jei ne Ramunė, tikriausiai, kad niekada taip ir nebūčiau apsilankiusi garsiojoje "Le pain quotidien" ... hm kepyklėlėje? Duoninėj? Bandelinėj? Hm hm hm, nežinau, kaip tiksliai ją sukatalogizuoti, bet prancūziškai tai vadinasi boulangerie. Pro šitą boulangerie praeidavom kiekvieną kartą žygiuodami į parduotuvę, kai pirmą Briuselio mėnesį gyvenome Avenue de Woluwe-Saint-Lambert, nežinau, kodėl nė karto nesusigundėm užeit? Gal dar truputį gąsdino nauja aplinka ir glaudžiai aplink šeimyninį stalą susėdę plepūs briuselėnai. Būna gi toks etapas adaptacijos pradžioje, kai jautiesi toks gana svetimokas naujai aplinkai. Nors dabar - tai nė neabejoju, kad prisėdus "Le pain quotidien" užkandinėje, adaptacija žymiai sušvelnėtų :)

Pasaulyje išpopuliarėjusią "Le pain quotidien" Briuselyje įkūrė tuomet dar jaunas virtuvės šefas Alain'as Coumont'as, kuris, pasak boulangerie svetainės, niekur negalėjo rasti kokybiškai iškeptos duonos. Tokios, kad būtų iškepta iš švarių pilnagrūdžių miltų, kad atpjautos riekės būtų tvirtos, o jų plutelė - traški. Pakerėtas vaikystės prisiminimų apie kvapnią sekmadieniais namuose kepamą duoną ir trokšdamas tokią riekę patiekti prie paties gaminamo maisto, Alain'as Coumont'as ir atidarė savo nuosavą kepyklą, kurioje pats galėjo tradiciniu būdu, senuose kubiluose raugti, minkyti ir kildinti duoną.

Kepyklos tinklalapyje prisiekinėjama, kad duona kepykloje iki šiol kepama tik iš organiškų, akmens girnomis sumaltų miltų, o tešla minkoma rankomis naudojant tik tuos-labai-gerus miltus, vandenį ir druską. Duona kildinama specialiuose kildinimo krepšeliuose, išklotuose miltuota drobele. Ir panašu, kad tiesa, mat apskritas, veik girnapusės dydžio, duonos kepalas kainuoja 9,50 Eur. Na, bet ne kaina kokybės rodiklis - o klientai, kurių kepyklos užkandinėje (va, būtent tai, tikriausiai ir bus tiksliausia boulangerie atitikmuo) tikrai netrūko. Pirkėjų buvo užtektinai ir nedidelėje kepyklos parduotuvėlėje - kas pirko bandelių, kas duonos kasdieninės, kas ištaigingą pyragą. Akį taip pat traukia įvairiaspalviais džemų ir uogienių indeliais nustatytos parduotuvėlės lentynos, solidžiai padabintos eko-kavos ir arbatos pakuotėmis. Taip ir gundo ištiesti ranką ir pasiimti ką nors į savo namų virtuvę :)

Prie ilgo šeimyninio stalo susėdome Ramunės gimtadienio pusryčių (kai geriau pagalvoji, kas gali būti geriau už pavykusius gimtadienio pusryčius?). Kas ką užsisakėm, bet viskas buvo išties skaniai pagaminta ir patraukliai patiekta. Mano rūkytos kalakutienos salotos (kurių iš gardumo nė nesugebėjau nufotografuoti) buvo nepriekaištingos, tik labai jau gausios. O vat, Ramunei išsirinkus eko-salotas su puošniais priedais, net padavėjas pagyrė jos taiklią akį :)

Man užkandinėje patiko viskas. Ir mediniai stalai, ir kokybiškas maistas, ir draugiška aplinka, ir kavos puodeliai be ąselių :) Viskas taip tikra ir paprasta, bet neprasta ir lažinuosi, kad nuosekliai apgalvota.

Rekomenduoju čia pusryčiauti ar priešpiečiauti - tikrai nepasigailėsit :) Kepyklos užkandinių ir parduotuvių pribarstyta visa Belgija ir Briuselis. Šį kartą mes pusryčiavome rue des Tongres 71-73 įsikūrusioje užkandinėje, bet "La pain quotidien" internetinėje svetainėje rasite ir kitose miesto rajonuose veikiančių parduotuvių ir užkandinių adresus.