Antverpenas

Antverpenas - daugiaveidis miestas. Vienas didžiausių Europos jūrų uostų, dizaino ir prekybos deimantais sostinė, II Pasaulinio karo pabaigoje sulaukusi 1610-ies  nacių sukurtų bombikių V-2 ir skaitlingas žydų ortodoksų centras. XVI a. Antverpenas buvo turtingiausias Europos miestas, o iki septinto dešimtmečio ir antras pagal dydį miestas į šiaurę nuo Alpių. XVI a. Antverpene įvykdavo net 40 procentų viso pasaulio prekybinių sandėrių.

Briuselio kontroliuojamame mieste kūrėsi pirkliai iš viso pasaulio, klestėjo prekyba popieriumi, sidabru ir tekstile. Ekonominė gerovė, tolimos kelionės ir kelioninės istorijos buvo vienas iš veiksnių, paskatinusių šio miesto ir jo regiono dalininkus išrasti naują tapybos žanrą - miestovaizdį. Nežinia, ką dar būtų Antverpeno pirkliai ir menininkai išradę ir atradę, jei įstabaus klestėjimo amžiaus nebūtų nutraukusios 80 metų trukusios kontrreformacijos ir krašto nepriklausomybės kovos. Ispanų ir negandų nustekentą miestą galutinai pakirto olandų sprendimas akmenimis užversti prekybinius Šeldės upės kelius. Po Europą žygiuojant Napolepnui, Antverpenui buvo suspindusi ekonominio atsigavimo viltis, mat imperatorius, norėdamas nors kaip nors pakenkti Londonui, buvo nusprendęs atgaivinti šį jūrų uostą. Deja, Napoleono ir Antverpeno nelaimei, po Waterloo mūšio, šie planai buvo pamiršti. Šituo miesto nesėkmės nesibaigė - pakaitomis ji vis užiminėjo tai prancūzai, tai olandai, kol galiausiai Antverpenas atiteko Belgijai.



































XX a. Antverpenas buvo pakliuvęs į Vokietijos armijos, o II Pasaulinio karo metais ir į nacių nagus. Britų išvaduotą miestą naciai stengėsi sunaikinti pasitelkę V-1 ir V-2, bet buvo pakankamai kliši ir jų planas neišdegė. Antverpeno laimei, skant.

Apie šį miestą būtų galima prirašyti pilnas paklodes, bet nieko nėra geriau kaip jį pamatyti savo akimis. Susipynusios senamiesčio gatvelės, išraiškingų formų krantinės pastatai, į dangų įsirėmusi Švč. Dievo Motinos katedra, neobarokinė geležinkelio stotis, Didžioji miesto aikštė, MAS, Šeldės krantinės promenada, jaukios kavinaitės, švarūs sendaikčių turgeliai, plaštakos pavidalo meduoliai ir vėjas. Viskas ten yra. O mūsų vizito metu senamiestyje dar gi vyko ir dviračių lenktynės bei maratonas.



































Tiesa, apie pavadinimą. Pasak legendos, kažkada į Šeldės upės pakrantę atsibastęs milžinas Antigoonas (kažkur net mačiau parašyta, kad jis buvo rusas :)), kuris prasimanė visai neblogą užsiėmimą - iš praplaukiančių rinkti muitą. Nesutinkantiems mokėti, milžinas nukirsdavęs plaštaką ir įmesdavęs ją į Šeldę. Visą šitą Antigoono bizniuką sugadinęs romėnas Brabas, kuris susirėmęs su milžinu ir nukirtęs jo didelę plaštaką. Matyt, Antigoonas siautėjo pakankamai ilgai, mat nuo jo veiklos vietovei net prilipo keistas pavadinimas - mesti ranką (hand werpen). Nors kalbininkai ir kiti gudruoliai sako, kad greičiausiai teisingesnė yra jų Antverpeno pavadinimo kilmės versija, nurodanti miesto įsikūrimo vietą. Nė vienas pasaulio kalbininkas netiki milžinais... bet tiki konditeriai ir juvelyrai.