Ruta Šepetys Briuselyje

Žinau, kad jau kažką įdomesnio apie mūsų išgyvenamą Briuselį pasakojau prieš...galybę dienų. Kaip bebūtų banalu - darbas (kad ir freelancinis) ir vienas per kitą besiverčiantys įsipareigojimai (prisiimti pačios, žinoma) graužia sąžinę ir neleidžia atverti "naujo pranešimo" langelio. Bet šįryt, atsikėliau anksčiau nei sąžinė, patyliukais pasidariau smagų puodą baltos kavos ir besidairydama per petį atgal, ar neatsliūkina prabudusi sąžinė, spragtelėjau pele, kad sukurčiau naują įrašą. Puiku, ji dar neprabudo, tačiau nerizikuosiu kurdama kažką ilgesnio apie save, o pasidalinsiu žinute apie šią savaitę Briuselyje viešėsiančią Ruta Šepetys.

Manau, kad autorės pristatynėti ir liaupsinti nėra ko - visi ją žino ir visi turi nuomonę apie jos sukurtą "Tarp pilkų debesų" ("Between Shades of Gray"). Vieniem nepatiko apelsinas, kitiems - dantų krapštukas, tretiems - palei jūrą kurkiančios varlės, tačiau tik visiškas kietakaktis atsisakytų pripažinti, kad tai viena iš nedaugelio lietuvišką istoriją pasakojančių knygų, kuri pasiekė tokią plačią auditoriją visame pasaulyje.

Tiesa, ketvirti ir penkti burba, kad kažkokia amerikietė vat, ėmė ir pasigviešė "mūsų" tautinius skaudulius, kad praleido daug nežmoniškai karčių ir svarbių detalių. Ir žinot, nors mano giminės vyrai juodavo Sibiro šachtose, o moterys su vaikais nuo kelialapių į šiaurę slapstėsi svetimuose namuose, aš nieko prieš, kad romaną Ruta prikamšė holivudinių triukų ir ar kažką parašė "ne iki galo teisingai". Tegu. Man daug svarbiau, kad ji šią istoriją parašė ir kad ją, skirtą paaugliams, perskaitė ir daugybė suaugusių. O jei konkurencijos nirtulys ir nuoskauda paskatins ir kurį nors Lietuvos autorių sukurti ką nors panašaus - man atrodo, kad tik geriau, ar ne? Turėsime dvi, į 27 pasaulio kalbas išverstas, knygas apie mus.

O parašyti norėjau apie tai, kad šią savaitę Briuselyje bus galima susipažinti su Ruta Šepetys, su ja padiskutuoti, jai padėkoti arba papriekaištauti ir gauti jos parašą, nes kovo 26 d. (antradienį) 19 val. Watterstones knygyne Briuselyje vyks susitikimas su autore ir jos knygų "Between Shades of Gray" ir "Out of the Easy" pristatymas. Sudalyvaukite.

Knygyno adresas Bvd Adolph Maxlaan 71-73, 1000 Bruxelles.

* Iliustracijas pasiskolinau iš www.watterstones.com.

Tradicinė flamų virtuvė - Robert Golden "Savouring Europe: Flanders - Belgium"

Užtikau Roberto Goldeno (Robert Golden) filmukų seriją, skirtą tradicinėms Europos virtuvėms, o tarp jų radau du, kurie mane labiausiai sudomino - vienas skirtas Belgijos flamų virtuvei, antrasis - Lietuvos. Užmeskit akį - žinosit, ko ir kur paragauti kai lankysitės flamų žemėse (filmukai anglų kalba). 

Thermae Boetfort - dar geresni spa malonumai šalia Briuselio

Tuo, kad belgai moka virti alų, gaminti šokoladą, kepti vaflius, skrudinti bulvytes, konstruoti elektrinius traukinius, auginti cikorijas ir šparagus - tikriausiai, kad niekas neabejoja. Bet dar jie  (turiu mintyje belgus) labai neblogai išmano, kaip mėgautis vandens teikiamais malonumais. Nežinau, ar šitas mokėjimas paveldėtas iš Spa (turiu mintyje Spa miestelyje, Ardėnuose, įsikūrusį spa centrą), ar paslapčiomis išmoktas iš skandinavų, bet svarbiau tai, kad vos tik pervažiavęs Briuselio žiedą patenki į puikių puikiausią spa rojų. Na, gerai, gal šiek tiek persūdau - Olimpą.


Boetforte, pilko akmens pilaitėje įsikūrusios termos - nereali viečikė atsipūsti po darbų ar kaip reikiant perkrauti batereikes svaitgalį (įsitikinom tuo prieš porą savaičių su merginom besimėgaudamos šiluma ir aromatiniais potyriais). Viskas ko reikia yra čia: turkiškos, suomiškos, rusiškos, infraraudonųjų ir visų kitokių spindulių pirtys, atviri lauko baseinai ir burbulinės vonios pačiame pilaitės kieme. Šitai ypač nerealu tada, kai sutemsta ir nuogas tabaluodamasis baseine gali skaičiuoti užsižiebiančias žvaigždes ar paprasčiausiai spoksoti į apšviestus pilaitės bokštus ir bokštelius.

Taip pat čia veikia restoranėlis, kuriame susisupus į chalatą galima papietauti ir išgurkšnoti taurę putojančio. Galima atvykti visam savatgaliui ir apsistoti pilyje įrengtame viešbutyje.

Musées Royaux d'Art et d'Histoire / Karališkieji meno ir istorijos muziejai

Žiema Briuselyje - tinkamiausias metas lankytis muziejuose (tikriausiai todėl pavasaris ateina su muziejų naktimi). Oras tam - kaip tik - lyja, balzgana, durzgana, žvarbu ir drėgna. Tai ką daugiau veikti, jei nesisėdi namuose? Šitaip vieną sekmadienį aplankėm kaimynystėje įsikūrusius Karališkuosius meno ir istorijos muziejus (tiesą sakant, tai jie įsikūrę viename pastate, tai man jie kaip ir vienas muziejus). Geras tas muziejus. Didelis. Ekspozicija įrengta gerai apgalvotai ir konceptualiai. O joje galima susipažinti su visai nemenka kolekcija, kaip tokio dydžio šaliai kaip Belgija. Čia pamatysite kokios tai romėnų šventyklos kolonų eilę ir didžiulę grindų mozaiką. Senų arabiškų šalmų ir nerealiai skaidrios keramikos. Senųjų egiptiečių mumijų ir mėlynų dievukų. Kinijos marionečių ir indėniškų pirštinių. Peniuotų vaisingumo dievų iš kažkurių tai salų ir indiškų drožinių.

Tikrai yra kur akis paganyti. Ypač paaugusiems vaikams, kuriems mokyklose jau pradėda pasakoti istorijas apie narsius Romos karius, paslaptingas Rytų šalis, nemirtingus faraonus ir kitų, mažiau išsivysčiusių kraštų, baigtis. Tiesiog todėl, kad muziejus tikrai geras ir neužgriozdintais dulkėtais eksponatais kaip kokio seno atikvaro spinta. Trumpiau tariant, tai - tikrai puikiai iliustruota pasaulio istorijos pamoka (ir svarbiausia - nebrangi - 5 Eur).

Prisipažinsiu, kad štai jau keli metai, kai vaikščiodama po tokius istorijos muziejus daugiau mąstau apie tai, kokiu būdu tos kolekcijos buvo surinktos, nei apie tai, ką naujo jos man pasakoja. Dažniausiai nieko labai naujo tie karo ir plėšimų grobiai nebegali papasakoti, nes jie yra šimtus kartų perfotografuoti ir perpublikuoti įvairiausiuose leidiniuose ir internetiniuose puslapiuose. Ir visi lankosi Belyno muziejuje tam, kad pamatytų Nefertitę, o ne nustemba ją ten sutikę.