2011 m. birželio 6 d., pirmadienis

Ms. Red mullet / Raudonoji kefalė


















Tęsiam eksperimentus su žuvimi iš belgiškų vitrinų. Raudonoji kefalė į mano akiratį papuolė dar kovo mėnesį, bet tik dabar atradau šią foto ir įkvėpimo aprašyti mūsų kefaliadą.

Išskirtinio skonio ir kvapo žuvis. Žalia kvepia lyg tai kepenėlėmis. Keptos kefalės skonis - labai išraiškingas ir intensyvus. Bet negaliu pasakyti koks. Galbūt romėnai buvo teisūs, šlovindami šias žuveles dėl austres primenančio skonio. Kiti sako, kad žuvies skonis primena pačią jūrą ir yra toks, kokiame vandenyje žuvis gyveno.

Šviežios (!) žuvies mėsa yra standi, bet ne kieta, tačiau jei įsigysite ne pirmo šviežumo kefalę, jos mėsa bus minkšta ir gali priminti vatą. Kaip sako žinovai, kefalė turi būti suvalgyta tą pačią dieną, kai buvo ištraukta iš jūros.

Kefalė yra greitai ir paprastai paruošiama žuvis. Labiausiai vertinamos mažos, maždaug 12-15 cm ilgio žuvelės ir didelių kefalių kepenėlės, kurias gurmanai valgo žalias. Žvelgiant kiek tai amžių atgal, įdomu paminėti, kad romėnai mokėdavo beprotiškus pinigus už dideles, kelis svarus sveriančias kefales. Amžininkai mini, kad būdavę tokių nutikimų, kad vardan sunkiasvorių žuvų romėnai parduodavę net vieną kitą vergą arba atseikėdavę aukso tiek, kiek svėrusi perkama žuvis. Patiekti pietums tokią prabangią žuvį galėjo leisti retas romėnas, tad buvo visiškai priimtina, kad kefale pavaišintas svečias dalį žuvies susivyniodavo į nosinaitę ir parsinešdavo namo vakarienei.

Kepama arba gruzdinama žuvies filė ir nedidelės neišdarinėtos žuvys. Sako, kad pastarasis variantas skanus, o žuvies vidaus organai suintensyvina mėsos skonį. Na, gal. Nebandžiau - negaliu sakyti. Aš ruošiau mažų kefalyčių filė - įkaitinau keptuvėje šlakelį aliejaus (geriausia, sakoma, naudoti palmių aliejų) ir sudėjau žuvies gabaliukus oda į apačią. Kepdama žuvelė išleido savo taukus, kurie nuo raudonos odos spalvos paraudonyjo. Iš abiejų pusių iškeptus žuvies gabaliukus valgėm su pomidorais ir raudonaisiais ryžiais. Bet jaučia mano liežuvis, kad su šia žuvimi labai tiktų lėtai kepintų pomidoriukų garnyras, kaip pavyzdžiui, šis, paskelbtas Villa Alps tinklaraštyje.

4 komentarai:

  1. Cia kazkoks eksperimentas pagal Zavadzka gavosi, o ne briuseliokopustas :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nu kodėl gi :) šitą žuvelę tai radau čia, Briuselyje - anksčiau, Lietuvoje, kažkaip nebuvo tekę. O kadangi man kaip ir buvo aktualu, ką daryti su Brx'yje parduodamomis žuvimis, tai ... o ir kaip bepažiūrėsi - privačių interesų galai išlindo :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. As dar kentejau skaitydamas kitus irasus apie maista. Juose bent viena kita detale budavo i blogo tema :) (pvz kad koks nors produktas pirktas Briuselyje ar Belgijoje). Sis irasas isskirtinai kulinarinis! :) Ir dar kazkokie neaiskus romenai pamineti..

    AtsakytiPanaikinti
  4. Atkreipčiau tamstos dėmesį, kad tas žuvis pirkau kovo mėnesį (parašyta pirmoj pastraipoj:)), o tai, kaip tamstai žinoma, jau buvo Briukseliškėse :)

    O romėnai tai labai aiškūs :) gi tik Asterix'o ir Obelix'o kaime jų nebuvo :) net ir lietuviai save retkarčiais kildina iš jų :)

    Na, bet priimu šią nepatenkinto skaitytojo pastabą ir kaip atitaisymą siunčiu vakarykštį įrašą apie alų. Bet pala, pala. Čia ir vėl kažkaip įtartinai arti virtuvės ;)

    AtsakytiPanaikinti