Kai sekmadienio rytą atsiduriam Briuselio centre, kiekvienąkart savęs klausiu, kas ir kaip per savaitgalį spėjo apsisioti ir apkakoti visą miestą? Žiauru. Tuomet su viltimi laukiu gatvių plovėjų komandos, kuri ankstyvą pirmadienio rytą kruopščiai pašalina savaitgalio nuodėmes. Bet, Briuselyje yra du besišlapinantys padarai, kuriuos (ir prie kurių) visi su džiaugsmu fotografuojasi - berniukas ir mergaitė.
Jeanneke Pis (sisiojančią mergaitę) 1984 m. sukūrė Denis-Adrien Debouvrie. Sulaukusi trejų metų mergaitė buvo užkelta ant postamento ir užverta grotelėmis Impasse de la Fidélité pabaigoje, šalia legendinio Deliriumo. Kaip byloja lentelė, mergaitės skulptūrėlė buvo sukurta vardan lyčių lygybės. Palaikantieji šią idėją į mergaitės prisisiotą balutę gali mesti monetas.
 |
| Foto iš Wikipedia |
Manneken Pis (sisiojantis berniukas) 1618-1619 sukūrė Jerome Duquesnoy (mūsų kaimyno bendrapavardis). Berniukėlis stypso rue de l'Étuve ir rue du Chêne sankryžoje. Skirtingai, nei apie modernią mergaitės skulptūrėlę, apie berniuką prikurtą daugybė legendų.
Viena jų pasakoja, kad 1142 m. Liuveno kunigaikštis Gotfridas III su savo kariauna, vardan dvimečio valdovo, grūmėsi su Grinbergeno kunigaikščiu Berthout'u. Saugumo sumetimais mažametį valdovą kariai patupdė į pintinę ir pakabino medyje. Taip jau nutiko, kad vaikas apsisiojo Berthout'o karius ir šie kaip mat pralaimėjo mūšį (matyt, iš siaubo).
Pasak kitos legendos, XIV amžiuje, vienos iš miesto apgulties metu, priešas bandė susprogdinti gynybines Briuselio sienas ir taip patekti vidun. Niekadėjus pastebėjo berniukas vardu Julianske, kuris apsisiojo sprogmenų dagtį ir taip išgelbėjo miestą.
Dar viena istorija pasakoja turtingo pirklio nuotykį Briuselyje. Beviešint jam su šeima mieste, staiga dingo jo mažametis sūnus. Žinoma, pirklys (ir pirklienė) pasitelkė briuselėnų pagalbą ir ėmė krėsti visas Briuselio pakampes. Ir laimei, atrado savo sūnų ramiai besišlapinantį nedideliame parke. Atsilygindamas miestelėnams už pagalbą, laimingas pirklys pastatė fontaną su sisiojančio sūnaus skulptūrėle.
Taip pat pasakojama dar viena pasimetusio vaiko istorija. Pasak jos, besilankydama parduotuvėse viena Briuselio mama pametė sūnų. Ieškoti berniuko suskubo visas miestas su pačiu jo meru priešakyje. Išieškojo visas gatveles, skersgatvius ir pakrūmes, kai galiausiai, gerai paprakaitavę, aptiko mažylį ramiai besišlapinantį ant gatvės kampo. O, kad jau vaiko ieškojo visas miestas, ši istorija keliavo iš lūpų į lūpas ir galiausiai virto skulptūrėle.
Dar vienas berniukėlio atsiradimo pasakojimas teigia, kad kažkada seniai Briuselyje kilo gaisras, kurio dūmai pažadino berniuką. O tasai sugebėjo gaisrą užsisioti ir taip išgelbėjo karaliaus pilį.
Mano turistinis vadovas pasakoja dar vieną legendą. Anot jo, kažkada Briuselį puolė ispanų karalius. Apgulties metu dingo Briuselio valdovo sūnus, kurio visi suskato ieškoti. Galiausiai, visos sumaišties viduryje, berniuką atrado sau ramiai besišlapinantį. Ir jau atseit šitai, simbolizuoja belgų drąsą ir gebėjimą išlikti ramiems net ir didžios sumaišties akimirką.
Berniuko skulptūrėlė buvo kelis kartus pavogta, sudaužyta ir pan. Vieni miestai su meile gaminosi jos kopijas, o kiti vis spirgėjo, kad taip pat turi tokį berniuką. Kaip žinia, berniukėlis turi didžią rūbelių kolekciją, kuri saugoma miesto muziejuje ir pasitaikius progai pasipuošia tinkamu kostiumu. Net rengiamos specialios tokio įvilkimo ceremonijos.
Tai va, tiek apie sisiojančią Briuselio porelę. Beje, dar yra ir sisiojantis šuo (lyg šitų Briuseliui truktų).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą