Vakar buvom ilgai lauktame Tindersticksų koncerte. Taip ilgai laukėm, kad aš net pamiršau, kad jau. Gerai, kad yra kas primena - Jurgos dovanotas kalendorius su svarbiausiais mūsų socialinio gyvenimo punktais.
Koncertą britai surengė briuselėnų mėgiamame BOZAR'e, kur salės, salytės, knygynas ir vaizdo/garso įrašų parduotuvė, koncertai ir parodos po vienu stogu. Jei Tave priima BOZAR'as - tai vietiniams šitai jau aukštas kokybės ženklas. Todėl visos pirmininkaujančios šalys veržte veržiasi būtent čia rengti savo prisistatymo kultūrines programas. Buvo vengrų renginukai. Dabar, su skambiu šūkiu "I, culture", į BOZAR'ą veržiasi lenkai. Po poros metų ateis ir mūsų eilė užimti žemo starto poziciją prie šv. BOZAR'o durų. Tikriausiai su apvalaina biudžeto eilute už patalpų nuomą ir privalomą reklaminės medžiagos gamybą. Bet... šv. BOZAR'as - godus ir mėgsta aukas.
Ai, ką aš čia apie BOZAR'ą, klausėmės tai Tindesticksų, kurie įvairiaspalvei publikai atliko filmams kurtus garso takelius. Per pusantros valandos nuskambėjo kūriniai iš "Nenete et Boni", "L'Intrus", "35 Rhums", "White material" ir kitų Claire Denis filmų. Nerealu, kai filmų iškarpas lydi gyvai atliekamas garsas - su jautriais niuansais ir poetiškais nuvinguriavimais. Gražu, ramu ir ... noriu dar. Beje, Tindersticksai dalyvavo šiųmetiniame Briuselio kino festivalyje, kur buvo pakviesti pabūti jo razinka. Sakyčiau, net ne razinka, o visa slyva.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą