Šiandienos melodija - Biplanų "Londone". Nieko negaliu padaryti - ji persekioja nuo vakar vakaro, kurį su Erika leidome Londone. Po fotoparodos (mano akimis žiūrint, tai tokios nelabai įdomios), skirtos Jeruzalės dienai, atidarymo Europos Parlamente, mudvi patraukėm link Liuksemburgo (aikštės) ir nutarėm Londone ("Brasserie London") išgerti po taurę vyno. Sutinku, kad ši kavinė nėra pati geriausia vieta vynui, bet kai nuo plepalų saldu burnoj - nesvarbu, kur atsisėsi.
Šiaip tai ta kavinė "London", nėra niekuo ypatinga. Gal net viena iš (pa)prastesnių Liuksemburgo aikštėje, bet vakar atradom vieną jos privalumą - padavėją (jį). Kuris pasiūlė vyno iš... Kauno. Galvojom, kad pasigirdo. Iš kur? Iš Kauno, o vynuogės auga Palangoje, sako jis rimtu veidu. :) chi-chi-chi. Kai vėliau prisijungęs Nerijus užsisakė lazaniją, aš pridūriau, kad lazaniją - tai lietuvišką. O jis sako, nea, tokios nėra, lazanija pas mus iš Vilniaus, lenkiška. Nea, sakom, tai tokios mes nevalgysim. Gerai, jau gerai, pasitaiso, iš Vilniaus lazanija, lietuviška. Nerijui užsisakius alaus, pasiteiravo, ar Jums latvišką-estišką bokalą (rodo didelį - litro), ar lietuvišką (pusės litro), ar lenkišką (rodo mažą)? Na, žinoma, lietuvišką.
Pavalgę jo užklausėm iš kur jis pats, mat užgirdom, kad su viena padavėja rusiškai šnekėjo. O tas ir sako (kiek tame buvo tiesos?) - iš Sibiro, bet šiaip tai iš Austrijos; mama - armėnė, o tėtis - graikas. Hm, skamba tai kaip tas senas juokelis - mama graikė, o tėvas kolūkietis.
Padavėjo pamaina baigėsi greičiau nei mūsų, tad jis išeidamas su mumis atsisveikino palinkėdamas labo vakaro. Galbūt nieko ypatingo, bet smagu. Londone.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą