Per prancūzų vieną dieną mokėmės frazę "tai yra neįmanoma...". Viena italė sugalvojo pavyzdį - "Briuselyje yra neįmanoma nevalgyti vaflių ir negerti alaus". Norėčiau, kad būtų kitaip, nes po to gali tekti atsakyti į kitą išmoktą frazę "ar atvykus į Briuselį pastorėjai?". Bet ką tu, silpnas žmogau, gali padaryti? Tik išeik kur nors arčiau senamiesčio ar į kokį populiarų parką - ir pradeda nosį kutenti mielinių vaflių kvapai... Vafliukai, kaip juos pavadino Nerijus Skr., čia patys įvairausi - su vaisiniais sirupais, šokoladu viduje ir ant viršaus, plakta grietinėle ir šviežiais vaisiais. Mano mėgstamiausi - paprasti vaniliniai - aptekėję cukraus sirupu arba su įkeptais cukraus gabaliukais, minkštučiai, ką tik iš keptuvės... Ar įmanoma tokių nenorėti? O žiauriausia tai, kad jei neini prie vaflinių, tai vafliukai ima tave persekioti sulipę į geltonus autobusiukus. Kas per gyvenimas?
Viso to kaltininkas - vienas apsukrus briuselėnas - Morisas Vermešas, kartu su žmona X (garantuoju, kad kepė tai jo žmona X, o Morisas tik pardavinėjo), prieš II Pasaulinį karą pradėjęs kepti mielinius vaflius. Pora pasauliui šiuos skanėstus pristatė 1960 m. vykusioje EXPO parodoje. Šiek tiek vėliau šie vafliai pasiekė ir Niujorke vykusią EXPO parodą, o iš jos, žinoma, ir atokiausius pasaulio kampelius.
Vaflių receptų yra pačių įvairiausių. Užtenka
pagooglinti. Visi blogiečiai, t.y.
blogeriai bent po vieną yra paskelbę. Pavyzdžiui, belgiški
vafliai su alumi arba tiesiog
belgiški vafliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą